Informacija apie IS ir maisto papildus gali pasirodyti paini. Pabandykime viską išsiaiškinti.
Yra daugybė painios ir prieštaringos informacijos apie tai, kokia mityba yra geriausia, kokius vitaminus ir maisto papildus reikėtų vartoti sergant IS. Dėl tol gali būti nelengva apsispręsti, kurių patarimų klausyti, o kurių – ne.
Kai Konorui buvo diagnozuota išsėtinė sklerozė, jis, kaip ir daugelis kitų žmonių, buvo tiesiog užverstas informacija ir patarimais apie mitybą ir maisto papildus. Tačiau jis nusprendė išsiaiškinti, kaip yra susijusios mityba ir IS. Nuo to prasidėjo jo kelionė mitybos mokslų daktaro laipsnio link. Šiame tinklaraštyje Konoras dalijasi žiniomis apie vitaminus ir maisto papildus, kuriuos reikėtų vartoti ir patarimais, kaip atskirti patikimą informaciją nuo nepatikimos.
Kai 2003 m. man buvo diagnozuota išsėtinė sklerozė, nė vienas mano gydytojų negalėjo tiksliai patarti, kokios mitybos turėčiau laikytis ar kokie maisto papildai galėtų man padėti. Kalbantis su kitais sergančiais žmonėmis supratau, kad ši mano patirtis nebuvo unikali. Iš esmės niekas nepasikeitė net ir dabar, nors praėjo jau beveik 20 metų! Nors atlikta nemažai tyrimų vitaminų ir maisto papildų, vartojamų sergant IS, tema, iki šiol nėra visiškai aišku, kuo jie gali būti naudingi.1,2 Dėl to bendraudami su pacientu neurologai šios temos dažniausiai neliečia.
Ligos pradžioje vienas iš mano šeimos narių atnešė knygą, kurią buvo parašęs IS sergantis žmogus. Joje buvo skyrius apie maisto papildus. Buvo rekomenduojama vartoti apie 20 įvairių maisto papildų, tačiau aš pasigedau įrodymų, patvirtinančių jų naudą. Kadangi informacijos apie mitybą ir maisto papildų vartojimą yra nepaprastai daug, reikėtų labai atidžiai rinktis informacijos šaltinius!
Pradžioje buvau įsitikinęs, kad mityba ir maisto papildai yra labai svarbūs gerai sveikatai ne tik sergantiems, bet ir visiems. Tačiau visa prieinama informacija mane trikdė. Tai mane paskatino pasidomėti išsamiau, nusprendžiau studijuoti dietologiją. Viskas baigėsi tuo, kad ilgainiui tapau mitybos mokslų daktaru. Žinoma, toks sprendimas priimtinas ne kiekvienam, tačiau siūlyčiau bent jau išsiaiškinti, kokiais informacijos šaltiniais galima pasikliauti.
Kai kuriems žmonėms maisto papildai gali būti naudingi, tačiau jie neturėtų pakeisti sveikos mitybos. Nepriklausomai nuo to, ar esate sveikas, ar ne, maisto papildai gali būti jums naudingi dėl keletos priežasčių3
:
Jeigu jums buvo atlikti kraujo tyrimai, kuriais buvo patvirtintas tam tikrų maisto medžiagų trūkumas, gydytojas gali rekomenduoti vartoti maisto papildus. Tačiau taip pat labai svarbu išsiaiškinti maisto medžiagų trūkumo priežastis ir jas šalinti.
Ypatingos mitybos galite laikytis religiniais, kultūros ar etikos sumetimais. Atsisakius tam tikrų maisto produktų, organizmas gali negauti visų reikiamų maisto medžiagų, dėl to jums gali tekti vartoti maisto papildus.
Jeigu jūsų mityba yra nepakankama, reikėtų pagalvoti kaip ją papildyti. Žinoma, geriausia būtų tiesiog subalansuoti savo mitybą, tačiau kartais tai lengviau pasakyti, nei padaryti.
Maisto medžiagų vartojimas yra viena, tačiau jų įsisavinimas – visai kas kita! Dauguma maisto medžiagų yra įsisavinamos žarnyne. Todėl turint žarnyno problemų, tai gali atsiliepti. O sergantiems išsėtine skleroze žarnyno problemos yra gana įprastos.4
Tiek mityba, tiek ir IS yra sudėtingos temos, o pokalbiai apie maisto papildus tarp sergančiųjų yra labai populiarūs.
Yra įrodymų, kad sergantiems žmonėms kai kurie maisto papildai gali būti naudingi. Tačiau ryšys tarp mitybos ir IS nėra visiškai aiškus, o tyrimai apie jų naudą tebevyksta. Sergančiųjų tarpe yra populiarūs vitamino D ir omega-3 turintys papildai. Mokslinių tyrimų duomenimis šios medžiagos gali būti naudingos.5
Vitaminas D geriausiai žinomas dėl kaulams teikiamos naudos, tačiau žmogaus organizme jis atlieka ir daugybę kitų funkcijų. Kai kurios iš jų gali būti susijusios su IS. Pavyzdžiui, jis svarbus reguliuojant uždegiminius procesus, stiprinant imunitetą ir užtikrinant gerą smegenų veiklą.6
Vitamino D trūkumas labai paplitusi problema visame pasaulyje. Turinčių vitamino D maisto produktų nėra daug, todėl, net ir maitinantis sveikai bei subalansuotai, jo vis tiek gali nepakakti. Dėl tol gali tekti vartoti jo papildomai.7 Kai jūsų odą veikia saulės šviesa, organizmas gali pats pasigaminti vitamino D. Tačiau jeigu gyvenate šalyje, kurioje saulėtų dienų nėra daug (pavyzdžiui, Airijoje, iš kurios esu kilęs ir aš), tiek saulės šviesos, kad organizmas pasigamintų vitamino D kiek reikia, gali nepakakti. Ypač žiemą.8
Kalbant apie mitybą ir vitaminą D, pagrindinis jo šaltinis yra riebi žuvis, pvz., lašiša, sardinės ir skumbrė. Šiek tiek vitamino D yra ir kituose gyvūniniuose produktuose - kepenėlėse, sūryje ir kiaušinių tryniuose. Taip pat jo yra kai kuriuose grybuose ir tokiuose maisto produktuose kaip margarinas, pienas, augaliniai pieno pakaitalai, taip pat sausi pusryčiai. Vitaminas D yra 2 tipų: D2 ir D3. Vitamino D kiekiui papildyti geriau tinka vitaminas D3.9
Vitaminas D sulaukė labai daug dėmesio, dėl to, kad net kelių tyrimų metu buvo pastebėtas ryšys tarp žemo vitamino D lygio ir IS. Tyrimai parodė, kad išsėtinė sklerozė dažnesnė toliau nuo pusiaujo esančiose šalyse. T.y. ten, kur mažiau saulės. Ten, kur žmogaus organizmas pagamina mažiau vitamino D.11 Taip pat tyrimai parodė, kad ligos suaktyvėjimas gali būti sezoninis (paprastai ji paūmėja žiemą).12 Dar kitais tyrimais išsiaiškinta, kad sergančių žmonių vitamino D lygis žemesnis nei sveikų.9 Vis dėl to, kol kas ryšys tarp vitamino D ir IS nėra visiškai aiškus.
Aš asmeniškai vartoju vitamino D3 papildus, bet tik žiemą. Vasarą Airijoje stengiuosi pasimėgauti saule. Be abejo, kiek tai yra priimtina ir saugu.
Omega-3 riebiosios rūgštys – tai rūgštys, randamos riebioje žuvyje, pavyzdžiui lašišoje, sardinėse, skumbrėje. Jų taip pat nemažai linų sėmenyse, šalavijo sėklose ir graikiškuose riešutuose. Riebiųjų rūgščių yra įvairių tipų ir mums būtinas subalansuotas jų derinys.13 Esant netinkamam balansui, ypač jeigu nepakanka omega-3, didėja uždegimų rizika.14
Kadangi IS yra uždegiminė liga, reikia stengtis uždegimą kontroliuoti. Vartojant omega-3 papildus tai padaryti gali būti lengviau, o dėl kietųjų arba sočiųjų riebalų – paprastai tai yra gyvūniniai riebalai (sviestas, kiaulienos taukai, lašiniai), uždegimas gali paūmėti. Tokių riebalų vartoti reikėtų mažiau.
1516
Nepaisant įprasto įsitikinimo, kad vitaminai ir papildai, priešingai nei vaistai, yra saugūs, laisvai prieinamų vitaminų ir maisto papildų per didelis vartojimas gali tapti pavojingas. Daugelis žmonių yra įsitikinę, kad „natūralių“ papildų, tokių kaip vitaminai, vartojimas yra visiškai saugus. Tačiau taip nėra. Vartojant pernelyg didelį kiekį riebaluose tirpstančių vitaminų (tokių kaip vitaminas D), organizme jų gali prisikaupti iki pavojingai didelio lygio. Jeigu jų bus vartojama dideliais kiekiais, žalingi gali būti ir riebaluose netirpstantys vitaminai bei kiti papildai (tokie kaip vitaminas C).17
Maisto papilduose įvairių medžiagų gali būti kur kas daugiau nei įprastame maiste, todėl jie gali visiškai kitaip veikti organizmą. Geriausia didžiąją maisto medžiagų dalį gauti iš maisto ir vartoti tik tuos papildus, kurių jūsų organizmui tikrai trūksta. Kai kurie papildai taip pat gali sąveikauti su vaistais, todėl labai svarbu pasakyti savo gydytojui, kokius papildus vartojate.18,19
Stengiuosi gyventi iš esmės sveiką gyvenimą, o tai reiškia ir sveiką bei subalansuotą mitybą. Taip pat vartoju dvejus papildus imuninei sistemai stiprinti. Augalinės kilmės papildą, sudarytą iš įvairių vitaminų ir mineralų bei vitaminą D3.
Kad išsiaiškintumėte, kokie maisto papildai jums tinkamiausi, rekomenduoju pasikalbėti su šios srities specialistu (pvz. dietologu arba mitybos specialistu), kuris, įvertinęs jūsų sveikatos būklę ir mitybos ypatumus sugebės duoti naudingų patarimų.
Kaip matome iš Konoro istorijos, yra daugybė informacijos apie tai, kokius vitaminus ir papildus galima vartoti sergant IS. Ne visada paprasta atsirinkti kuo tikėti. Ne kiekvienas gali tapti profesionaliu mitybos specialistu kaip tai padarė Konoras, todėl jis pateikia kelis patarimus, kaip atskirti gerą informaciją nuo netinkamos.
Konoro patarimai, kaip atpažinti patikimą informaciją apie maisto papildus:
- Patikrinkite, kas pateikia informaciją. Bet kuriame patikimame informacijos šaltinyje bus labai aiškiai nurodytas pateiktos informacijos autorius. Ar šis asmuo ar organizacija patikima? Ar informaciją pateikiantys žmonės yra profesionalūs medikai?
- Ar informacija nepasenusi? Jeigu informacija paskutinį kartą buvo atnaujinta prieš 5 arba 10 metų, nuo to laiko labai daug kas galėjo pasikeisti! Tai nebūtinai reiškia, kad sena informacija yra neteisinga. Vis dėl to mokslas ir medicina nestovi vietoje.
- Ieškokite originalių informacijos šaltinių. Kuo ji paremta: faktais ar kažkieno nuomone? Mokslu pagrįsta informacija iš pripažinto, geros reputacijos šaltinio, tokio kaip moksliniai, medicinos žurnalai ir medicinos specialistų ruošiami šaltiniai internete, yra kur kas patikimesnė už mokslinio pagrindo neturinčius kasdienius pastebėjimus ar nuomones.
- Ieškokite patikimų įrodymų. Atkreipkite dėmesį į informacijos šaltinių, kuriais remiamasi, kokybę. Patikimuose interneto šaltiniuose pateikiant bet kokius teiginius ar mokslinę informaciją apie sveikatą, būna nurodyti informacijos šaltiniai.
Ir tai tik keletas dalykų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį bandant atsirinkti tinkamą informaciją iš plataus prieinamos informacijos srauto. Šie patarimai gali jums padėti susigaudyti ar galite pasitikėti tam tikru šaltiniu, ar ne. Tačiau pirmiausia visada turėtumėte pasitarti su savo sveikatos priežiūros specialistais. Labai gerai, kad patys domitės savo būkle, tačiau būtinai aptarkite jums nerimą keliančius klausimus su savo gydytoju, dietologu arba mitybos specialistu. Ir tik tada priimkite sprendimus dėl savo mitybos ir maisto papildų.
Daugiau apie dietos ir mitybos svarbą bei įvairių „IS dietų“ vaidmenį skaitykite mūsų puslapyje Mityba ir gyvenimo būdas.
1. Armon-Omer A, et al. Nutrients. 2019;11:427-440. )
2. Brain and Life. Do vitamins really help people with neurologic conditions? https://www.brainandlife.org/articles/do-vitamins-really-help-people-with- neurologic-conditions [accessed December 2021].
3. Lentjes M. Proc Nutr Soc. 2019;78:97-100)
4. Preziosi G, et al. Degener Neurol Neuromuscul Dis. 2018;8:79-90.
5. Beckett JM, et al. Interact J Med Res. 2019;8:e10050.
6. Pierrot-Deseilligny C, Souberbielle JC. Mult Scler Relat Disord. 2017;14:35-45.
7. Camara-Lemarroy C, et al. Brain. 2018;414:1900-1916.
8. NHS England. Vitamin D. https://www.nhs.uk/conditions/vitamins-and- minerals/vitamin-d/ [accessed December 2021].
9. Sintzel MB, et al. Neurol Ther. 2018;7:56-85|
10. Hollis BW . J Nutr. 2005;135:317-322.
11. Simpson JR, et al. J Neurol Neurosurg Psychiatry. 2019;90:1193-1200.
12. Watad A, et al. J Autoummun. 2017;82:13-30)
13. Fritsche KL, et al. Adv Nutr. 2015;15:293S-301S)
14. DiNicolantonio JJ, O'Keefe J. Mo Med. 2020;117:65-69.
15. WebMD. Vitamin K. https://www.webmd.com/vitamins-and- supplements/supplement-guide-vitamin-k [accessed December 2021].
16. Lasemi R, et al. Wien Klin Wochenschr. 2018;130:307-313.
17. Clifford J, Kozil A. Fat-soluble vitamins: A, D, E, and K. https://extension.colostate.edu/topic-areas/nutrition-food-safety-health/fat- soluble-vitamins-a-d-e-and-k-9-315/ [accessed December 2021].
18. WebMD. Getting too much of vitamins and minerals. https://www.webmd.com/diet/guide/effects-of-taking-too-many-vitamins#1 [accessed December 2021].
19. US Food and Drug Administration. Mixing medications and dietary supplements can endanger your health. https://www.fda.gov/consumers/consumer- updates/mixing-medications-and-dietary-supplements-can-endanger-your-health [accessed December 2021].
Ieškant naudingos informacijos apie dietą ir mitybą reikia atsižvelgti į daugelį dalykų. Toliau pateiktos nuorodos, kur rasite informacijos apie konkrečius vitaminus, maisto papildus ir IS bei patarimų, kaip atpažinti patikimą informaciją.
● Kaip vertinti informaciją apie vitaminus ir maisto papildus:
https://www.webmd.com/diet/how-to-evaluate-vitamins-supplements#1
● Kas žinoma apie vitaminą D ir IS: