IS ir depresija yra glaudžiai susijusios.

Ar nemanote, kad dabar atėjo PATS laikas priversti IS jaustis blogai.

Gyvenimas ir taip gali būti gana sunkus, tačiau IS diagnozė gali apversti jūsų pasaulį aukštyn kojomis. Net jei turėsite laiko prisitaikyti ir susitaikyti su savo diagnoze, kasdien gali tenkti susidoroti ne tik su gyvenimo pamėtėtomis problemomis, bet ir su ligos iššūkiais. Tai gali pakenkti jūsų psichikos sveikatai. Nenuostabu, kad depresija dažniau pasireiškia IS sergantiems žmonėms, ir ji neretai eina koja kojon su kitais simptomais, pavyzdžiui, nuovargiu.^1,2 Jei jaučiate depresiją, atminkite, kad esate ne vienas. Jums padėti, egzistuoja įvairi pagalba ir parama.

Mūsų konsultantės Kandisė ir Rebeka labai gerai žino, kaip sunku susidoroti tiek su IS, tiek ir su depresija. Toliau pateiktuose straipsniuse jos dalijasi savo nuoširdžiomis istorijomis apie psichikos sveikatos problemas ir patirtį, susijusią su depresija po IS diagnozės.

Savo tinklaraštyje Kandisė aptaria gyvenimo, patiriant depresiją bei IS simptomus, patirtį ir poveikį, kurį ji daro kasdieniam gyvenimui ir aplinkiniams. Ji pabrėžia neseniai supratusi, kad rūpintis savo psichikos sveikata yra lygiai taip pat svarbu, kaip ir tinkamai valdyti IS.

Savo tinklaraštyje Rebeka dalijasi patirtimi apie tai, kaip ji aktyviai ieškojo profesionalių patarimų, padėsiančių suvaldyti depresiją, bei kaip jai padėjo įvairios psichologinės terapijos bei konsultavimo formos.

Skaitykite apie Kandisės patirtį sergant depresija ir jos poveikį kasdieniam gyvenimui, bei kaip ji suprato, kad reikia aktyviai stengtis dėl geresnės savo psichikos sveikatos.

1. Gyvenimas užimant gynybinę poziciją

Ar kada nors jautėte, kad nuolat užimate gynybinę poziciją? Taip, kartais. Gyventi su IS diagnoze yra sunku – ypač kai didžiosios dalies simptomų aplinkiniai nemato.

„Tu visada tokia pavargusi! Galbūt turėtum geriau maitintis.“ „Jei daugiau mankštintumeisi, turėtum daugiau energijos ir geriau jaustumeisi.“

Esu tikra, kad šiose dažnai girdimose frazėse yra tiesos, tačiau vargina tai, kad žmonės negali suvokti arba atsisako suprasti, kad man trūksta energijos ir esu pavargusi dėl ligos. Žinau, kad mano draugai ir šeima kartodami šiuos „išmintingus žodžius“, linki gero, bet aš visada užimdavau gynybinę poziciją ir jausdavausi nesuprasta.

2. Kokia mano depresija

Kartais jaučiu, kad neturiu energijos paprasčiausioms užduotims atlikti. Aš nuolat kovoju su nuovargiu ir kartais man būna sunku suderinti tai, ką noriu daryti, su tuo, ką galiu padaryti. Tikrai nepadeda tai, kad gražiausiomis dienomis dažnai jaučiuosi blogiau. Kaip ir daugeliui IS sergančių žmonių, šiluma gali paaštrinti mano simptomus. Galbūt sunkiausia yra nuolat priminti žmonėms, kad šiuos jausmus sukelia mano IS.

Kaip ir dauguma žmonių, susidūriau su daugybe kliūčių. Nuo pastangų pritapti prie bendraamžių ir spaudimo gerai mokytis, iki mano tėvų skyrybų, kai mokiausi vidurinėje mokykloje. O visų blogiausia, netrukus po to, kai man buvo diagnozuota IS– prarasti savo mažąjį vėžiu sirgusį broliuką. Visiems būna sunkių akimirkų, tačiau daugelį metų aš iš tikrųjų kovojau su depresija.

Vidurinėje mokykloje, netrukus po to, kai mano tėvai išsiskyrė, pradėjau lankytis pas terapeutą, kurį rekomendavo vienas iš mano dramos mokytojų. Pradėjau rašyti dienoraštį, tai buvo būdas suprasti savo jausmus. Tai leido man atpažinti savo elgesio ir mąstymo procesų modelius, bet dar svarbiau – analizuoti, kur buvo tų jausmų šaknys.

Mano atveju depresija visada buvo susijusi su atskirtimi. Atrodo, kad pasaulis nusiteikęs prieš jus ir nėra nė vieno žmogaus, kuris galėtų suprasti ar padėti. Kai man diagnozavo IS, jaučiausi visiškai sutrikusi. Mano pasaulis apvirto aukštyn kojomis vos per kelias minutes, o aš nežinojau, kas manęs laukia ateityje. Ar galiausiai būsiu prikaustyta prie neįgaliųjų vežimėlio? Kaip tai paveiks mano karjeros tikslus? Ar man kils problemų kuriant šeimą? Buvo ir tebėra netikrumas, tarsi praryti karčią piliulę.

Šie bejėgiškumo ir atskirties jausmai yra mano kasdienio gyvenimo dalis. Atrodo, kad mano IS diagnozę taip pat lydėjo depresija, o dabar tai tarsi žengia koja kojon. Man visada neramu, kada sulauksiu kito atkryčio, koks jis bus, kaip atrodys mano ateitis ir kt. Kai yra tiek daug netikrumo, sunku jaustis užtikrintai.

3. Netylėjimas ir kreipimasis pagalbos

Šiandien žiniasklaidoje kur kas daugiau kalbama apie psichikos sveikatą ir depresiją, o tai padeda įveikti kai kurias su tuo susijusias stigmas. Vis dėlto kartais stengiuosi pasikalbėti apie IS ir depresiją su savo artimaisiais ne tik dėl to, kad manau, jog jie galėjo nesuprasti, bet ir todėl, kad nekenčiu jaustis esanti kam nors našta. Visada buvau gana savarankiška, todėl sunku priimti pagalbą ar pripažinti, kad kartais turiu jos prašyti.

Buvo išties sunku pasidalyti savo IS diagnoze su šeima. Visi nerimavo dėl mano brolio sveikatos, tad mažiausiai norėjosi dar padidinti įtampą. Nenorėjau būti dar vienas nerimo šaltinis, todėl kartais jaučiau, jog, kad apsaugočiau savo šeimą, pagražindavau tam tikrus dalykus.

Bėgant metams suprantu, kad atvirumo trūkumas apie tai, ką išgyvenu, tik didina mano depresiją. Atsiskyriau nuo kitų neatsiverdama jiems ir nekreipdama dėmesio į savo jausmus. Kiekvieną kartą, kai jausdavausi ypač prislėgta, kovodavau su motyvacijos ir energijos trūkumu ir jaučiausi vangi. Keista tai, kad pojūčiai yra gana panašūs į kasdienius simptomus, kuriuos sukelia mano IS. Beveik sunku pasakyti, ar mano „blogos dienos“ yra dėl IS, depresijos, o galbūt abiejų? Tai man primena „viščiuko ar kiaušinio“ scenarijų – kuris iš jų atsirado pirmas?

4. Laikas aktyviai stengtis dėl mano psichikos sveikatos

Dabar, kai sergu beveik 10 metų, esu labiau užtikrinta gyvenimu su savo liga. Mokausi (nors ir lėtai), kad svarbu ne tik rūpintis savo fiziniu kūnu (gerai maitintis, išsimiegoti, mankštintis ir t. t.), bet ir netylėti apie psichikos sveikatą. Tai ne visada lengva – aš vis dar nenoriu jaustis našta, ypač kai IS trukdo daryti tai, ką noriu, bet man vis geriau sekasi atsiverti ir aptarti sunkumus.

Aktyviai stengiausi suvaldyti IS vaistais, reguliariai atliekamais kraujo tyrimais, MRT ir pan. Bėgant laikui suprantu, kad turiu pradėti labiau stengtis suvaldyti ir savo depresiją. Vienas mažas žingsnelis siekiant šio tikslo – atsivėrimas šeimai ir draugams, o galbūt, kai turėsiu šiek tiek daugiau drąsos, vėl kreipsiuosi profesionalios terapeuto pagalbos. Pradedu suprasti, kad mano IS valdymas reiškia ir depresijos valdymą. Tai mano dalis ir visa tai prisideda prie mano kasdienės savijautos.

Gyvenimą sergant IS visada lydės netikrumas, o aš turbūt visuomet jaudinsiuosi dėl savo ateities. Supratau, kokie universalūs tie jausmai. Tam tikru metu su tuo susiduria daugybė žmonių, nepaisant IS ar depresijos.

Gyvenimas – tai kelionė. Nesvarbu, ar jūs gyvenate sirgdami IS ir depresija, ar ne, visada bus pakilimų ir nuosmukių. Negalite tobulėti kaip žmogus, neįveikdami kliūčių. Tai tik dalis buvimo žmogumi, gyvu žmogumi. ir aš jas įveiksiu.

Daugelis žmonių išgyvena tuos pačius jausmus kaip Kandisė, jiems sunku kalbėti apie tai, kaip jaučiasi, ir jie nenori kreiptis reikiamos pagalbos ir paramos.

Kandisės pagrindiniai patarimai dėl psichikos sveikatos IS sergantiems žmonėms

• Stenkitės palaikyti sveiką gyvenimo būdą. Maži žingsneliai, pvz., tinkamas mankštinimasis, pakankamai miego ir sveika mityba, gali padėti siekiant geresnės psichikos sveikatos.

• Kalbėkite apie savo psichikos sveikatą. Ar tai būtų pokalbis su draugais, šeimos nariais ar sveikatos priežiūros specialistais, norint pagerinti psichikos sveikatą, aptarti jūsų jausmus dažnai yra pirmas ir, galbūt, svarbiausias žingsnis.
• Bendraukite su vietos paramos grupėmis. Yra daugybė visiems prieinamų paramos grupių (tiesioginio ir virtualaus bendravimo), teikiančių pagalbą ir informaciją.
• Gali padėti terapija. Yra daugybė psichikos sveikatai skirtų gydymo būdų ir vaistų – nuo kognityvinės elgesio terapijos iki antidepresantų.
• Užsiimkite jums džiaugsmą teikiančia veikla.  Ilgalaikės naudos galima tikėtis radus veiklą, kuri galėtų padėti palengvinti depresiją ir palaikyti gerą psichikos sveikatą.

Rebeka jautė panašius į depresiją simptomus, o kai reikalai ypač pablogėjo, suprato, kad turi kreiptis profesionalios pagalbos. Sunkiausia buvo žengti tą pirmąjį žingsnį, tačiau nuo tada ji galėjo iš lėto pradėti rūpintis savo psichikos sveikata ir rasti būdų depresijai suvaldyti. Skaitykite Rebekos tinklaraštį toliau ir sužinokite daugiau...

Skaitykite Rebekos istoriją, kaip ji rado būdų suvaldyti depresiją ir IS, bei jos patarimus kaip rūpintis savo psichikos sveikata.

Nuotaikų ir savęs supratimas

Nuo to laiko, kai būdama 21-erių išgirdau IS diagnozę, gyvenimas patiriant depresiją buvo su mano IS susijusi patirtis. Kartais ji pasireiškia kaip situacijos nulemta depresija – tai sakydama turiu galvoje depresinius jausmus, kuriuos sukelia paūmėję ar pablogėję simptomai. Kartais mano depresija kyla iš niekur nieko. Tačiau nesvarbu, kas sukelia depresiją, jos valdymo strategijos yra vienodos.

Kai man pasireiškia depresija, jaučiuosi beviltiškai, pavargusi, sutrikusi ir suglumusi. Prasta nuotaika aplanko kiekvieną, tačiau kai ji trunka ne vieną dieną, o kelias savaites ar mėnesius, tai signalas man, kad siekdama susidoroti su tais jausmais, turiu kreiptis pagalbos. Prieš kelerius metus pastebėjau, kad mano nuotaikai ir energijos lygiui būdingas dėsningumas. Kai jaučiu didesnį nuovargį, būnu blogos nuotaikos. Nuotaikos ir energijos skalėje įrašiau skaičius nuo 1 iki 10 ir kasdien stebiu savo savijautą. Jei galėčiau pažvelgti į laikotarpį prieš 3 mėnesius, matyčiau, kad daugelį dienų mano nuotaikos balas buvo 4 ar net mažesnis. Tokia informacija galėtų reikšti, kad man reikia keisti gydymą. Tai yra naudinga informacija bendraujant su neurologu ir psichiatru apie tai, kaip man sekasi.

Žinojimas, kada atėjo metas kreiptis pagalbos

Aš visada stengiuosi sukurti savo „strategijos priemonių rinkinį“ ir kai tenka kovoti su depresija, pagerinti gebėjimą labiau save užjausti. Nuo to laiko, kai man buvo diagnozuota depresija, lankiausi pas psichoterapeutus, vartojau vaistus depresijai valdyti ir dalyvavau ligoninėse vykdomose programose, skirtose sąmoningumu pagrįstam streso mažinimui ir kognityvinei elgesio terapijai. Aš netgi dalyvavau tyrime apie IS ir depresija sergančius žmones. Tai buvo kognityvinė elgesio terapija ir mankšta: kas savaitę lankiausi terapijoje ir turėjau sporto salės narystę savaitinėms mankštoms.

Prieš kelerius metus mano depresijos simptomai sustiprėjo. Žinojau, kad man reikia pagalbos. Ne tik nustojau jausti, kad galiu mėgautis dalykais, kurie man teikė malonumą, bet ir jaučiausi taip, tarsi daugiau niekada nebegalėsiu niekuo džiaugtis. Žiūrėjau į nuotraukas ant sienos, kurios paprastai priversdavo nusišypsoti, ir nieko nejaučiau. Nenorėjau su niekuo bendrauti. Jaudinausi, kad nebesu tas asmuo, kuriuo mane laikė draugai. Man sunkiai sekėsi dirbti. Susidūriau su sunkumais gamindama maistą ir tvarkydamasi. Viskas atrodė nebeįmanoma. Esant tokiai savijautai supratau, kad man reikia pagalbos.

Pirmieji žingsniai depresijai įveikti

Pirmiausia kreipiausi į ligoninę, kad mane įtrauktų į kognityvinės elgesio terapijos depresijai gydyti programą. Jau buvau pastebėjusi, kaip neigiamos mintys veikė mano nuotaiką, tačiau programa mane išmokė elgesio atsako į depresiją. Raktas į mano sveikimą buvo „elgesio aktyvinimas“. Buvau paraginta rasti veiklų, teikiančių man malonumo ar "meistriškumo" jausmą. Ir užsiimti jomis dabar, nelaukiant dienos, kai depresija bus lengvesnės formos. Kiekvieną šeštadienį prisiversdavau vykti į ūkininkų turgelį netoli mano namų. Šis užsiėmimas kadaise man patiko. Dabar, pirmuosius kelis kartus aš tiesiog verkiau, negalėjau pajusti jokio džiaugsmo, tačiau vis tiek stengiausi ir verčiau save pastebėti bet kokias mažytes džiaugsmo kruopelytes. Šviežios vyšnios skonį. Mažo vaiko veido išraišką, kai jis gavo ledų. Entuziastingą gyvos muzikos grupės muzikantą, grojantį būgneliais. Pastebėjau mažytes patirto džiaugsmo daleles, kol vieną dieną nuėjusi į turgelį pajutau, ką reiškia iš tiesų džiaugtis.

Pagalba ir strategijos, padedančios įveikti depresiją

Nors psichikos sveikatos paslaugos jūsų mieste ar gyvenveitėje gali skirtis, pirmiausia turėtumėte pasiteirauti neurologo ir kitų specialistų, kokia profesionali pagalba jums yra prieinama. Jie gali nukreipti jus pas psichiatrą, suprantantį IS poveikį smegenims ir nuotaikai. Gal būt jusm rekomenduos paramos grupes, kognityvinę elgesio terapiją, arba galite būti nukreipti pas socialinį darbuotoją ar pan..

Jūsų vietos IS draugija gali turėti tarpusavio paramos grupes. Šios grupės gali padėti susidoroti su nežinomybe dėl IS ir susipažinti su bendraamžiais, kurie išgyvena tą patį ką ir jūs. Tačiau jei jums pasireiškia sunki depresijos forma, labai svarbu susisiekti su psichikos sveikatos specialistu.

Skirkite laiko išsiaiškinti, kas veiksminga jums

Kol rasite jums tinkamą gydymą ir strategijas, gali prabėgti šiek tiek laiko. Be abejo, tai neįvyks per naktį. Tačiau, kad rastumėt naujų kelių, kaip tai įveikti, verta skirti šiek tiek laiko ir pastangų. Kovoti su depresija ir IS yra sunku. Kalbant apie nežinomybę dėl, IS tai gali padidinti jaučiamą baimę ir nerimą. Vis dar mokausi būti maloni sau ir stengiuosi neslopinti visiškai pagrįstų su IS susijusių baimės ir liūdesio jausmų. Gudrybė yra pastebėti ir pajusti tuos jausmus, tačiau ties jais „neužstrigti“. Žinau, kad esu atspari. Kad ir kokia didelė baimė bei liūdesys apimtų, turiu tokią pačią ar net didesnę galią mylėti ir džiaugtis. Tiesiog privalau to siekti.

Kaip Kandisė ir Rebeka pažymi savo tinklaraščiuose, depresija dažnai pasireiškia IS sergantiems žmonėms. Neretai jos žengia koja kojon.

Jei kilo sunkumų dėl depresijos ar psichikos sveikatos, nesijauskite vieniši savo kelionėje ir negalvokite, kad niekas jūsų nesupranta. Pokalbis su kitu asmeniu (pvz., šeimos nariu, patikimu draugu ar sveikatos priežiūros specialistu) gali būti pirmasis žingsnis siekiant geresnės psichikos sveikatos ir reikalingos pagalbos. Taip pat yra IS tarpusavio paramos grupių, kur galite bendrauti su žmonėmis, susidūrusiais su tokiomis pat problemomis.

Atminkite, kad depresija yra sveikatos būklė, ji nėra „tiesiog jūs“. Daugybė kitų žmonių turės panašios patirties. Kad padėtų įveikti depresiją, jūsų sveikatos priežiūros komanda, galės rekomenduoti vaistus, psichologinę pagalbą ar kitas įvairias konsultavimo formas. Svarbu žengti žingsnį ir kreiptis pagalbos, kai jos jums reikia.

IS gali daryti poveikį jūsų psichikos sveikatai ir kitais būdais. Nestebina ir tai, kad IS siejama su nerimu, o emociniu požiūriu galite jaustis sumišę ar nesugebėti aiškiai mąstyti. Apie tai daugiau skaitykite mūsų „MS Resistance“ puslapiuose apie nerimą ir nuotaikų kaitą

Jei norite daugiau sužinoti apie IS ir depresiją arba kreiptis papildomos pagalbos ir paramos, toliau pateiktose nuorodose pateikiama daugiau informacijos apie IS ir depresiją, galimus gydymo būdus ir paslaugas, kuriomis galėtumėt pasinaudoti, jei kilo sunkumų su tuo susidoroti.

● Nacionalinės IS draugijos puslapis apie depresiją

● Sąmoningumu pagrįsta kognityvinė elgesio terapija

1. Ormstad H, et al. Mult Scler Relat Disord. 2020;46:102533.
2. Chan CK, et al. MultScler. 2021;27:1771-80.