Chroniškas kūrybingumas: rankdarbiai ir išsėtinė sklerozė

Sužinojus IS diagnozę, daugeliui žmonių būna sudėtinga toliau užsiimti savo pomėgiais. Kyla daugybė su liga susijusių fizinių ir psichologinių sunkumų. Tačiau pritaikius esamus pomėgius ir susiradus naujų galima susirasti naujų draugų, pasiekti puikių laimėjimų ir pasijusti geriau.

Skaitykite apie Rebekos aistrą menui ir rankdarbiams bei apie tai, kaip ji nepaisydama sunkumų su kuriais susidūrė, sugebėjo jais užsiimti ir kurti toliau. .

Visada buvau kūrybinga ir mėgau rankdarbius. Mano namuose pilna spalvoto popieriaus, karoliukų, mezgimo siūlų, audinių, dažų. Mėgstu eksperimentuoti ir sukurti ką nors visiškai naujo. Man patinka ta ramybė, kuri užplūsta, kai galiu atsisėsti, susikaupti ir kurti. Kad turėčiau kuo užsiimti, visada po ranka turiu kokį nors mezginį arba nėrinį. Kai žiūriu televizorių, visuomet pati kuriu atvirukus ir dovanas draugams bei šeimos nariams. Vieną dieną beneriant miegamojo kilimėlį mane ištiko IS priepuolis ir aš visiškai netekau smulkiosios motorikos gebėjimų. Buvau labai išsigandusi, kad jų nebeatgausiu ir nebegalėsiu toliau užsiimti rankdarbiais. Pagalvojusi apie tai, kad neteksiu galimybės megzti, nerti vąšeliu, verti karolius ir karpyti popierių koliažams, supratau, kokia tai yra svarbi mano kasdienei gerai savijautai galimybė užsiimti rankdarbiais. Dygsniavimo ritmas, dėmesys spalvoms ir raštams, džiaugsmas matant, kaip rankdarbis po truputį tampa didesnis ir sudėtingesnis, – tai lyg meditacija, suteikianti nepaprastą pasitenkinimo jausmą. Net sėdėdama ant sofos ir žiūrėdama televizorių stebėdama kaip su kiekviena eile didėja mano siuvama antklodė, jaučiuosi labai produktyvi.

Po to priepuolio vien pagalvojusi, kad nebegalėsiu daryti rankdarbių, jaučiausi visiškai sutrikusi. Stengiausi ilsėtis, o kai jaučiau, kad man reikia kažko, kas padėtų nusiraminti ir kad būtų užimtos rankos, minkydavau spalvotą plastiliną. Nors jį minkydama ir nesukurdavau nieko naujo, bet jaučiau, kad stiprinu rankas ir bent kažkiek lavinu smulkiosios motorikos judesius. Smulkiosios motorikos gebėjimams atgauti prireikė kelių mėnesių. Vis dėl to kurių pojūčių mano plaštakos ir dilbiai iki šiol neatgavo. Visa rankų funkcija sugrįžo labai lėtai, o man teko iš naujo mokytis laikyti mezgimo virbalus ir vąšelį. Dabar man patinka liesti ne visus siūlus, todėl teko pakoreguoti savo mezgimo metodiką ir rinktis medžiagas, kurios nekeltų nemalonių pojūčių.

Kol sveikau, daug mąsčiau apie įvairius rankdarbius, kurių dar nebuvau išbandžiusi. Visada svajojau išmokti žiesti puodus, todėl kai tik pasijutau geriau, iš karto užsirašiau į kursus. Stebint sat rato smagiai besisukantį puodą labai džiaugiausi, kad išmoksiu kažką naujo . Mokytojas pasakojo apie tai, kad reikia pajusti molį, jog žinotum, kiek stipriai jį reikia spausti. Taigi man teko nemažai pasipraktikuoti ir paeksperimentuoti, nes mano rankos iš dalies buvo netekusios lytėjimo pojūčio. Aš net ne kartą pirštais puodo sienelėje išspaudžiau skyles! Tačiau tai nereiškė, kad negaliu to išmokti, tiesiog mano lytėjimo pojūtis skyrėsi nuo kitų žmonių. Man teko mokytis iš naujo - vertinti pirštais daromą spaudimą, kol pagaliau mano puodai pradėjo įgauti tokią formą, kokios ir norėjau.

3 valandų trukmės pamokos pabaigoje pasijutau gana pavargusi, todėl paprašiau padėti suvynioti dar neišdžiūvusius puodus ir padėti juos šalia. Tokiu būdu žinojau, kad jeigu kartais neišlaikysiu lygsvaros, nesudaužysiu savo pačios darbų. Jeigu jus vilioja koks nors kūrybinis užsiėmimas, primygtinai rekomenduoju užsirašyti į kursus ir pradėti mokytis. Visada prašykite pagalbos arba daugiau patogumų, atitinkančių jūsų poreikius. Praėjo 7 metai nuo tada, kai pradėjau lankyti keramikos kursus, ir dabar mano indaujoje pilna lėkščių, dubenėlių ir puodelių, kuriuos pati padariau.

Rankdarbiais galima užsiimti vienam, bet galima ir kartu su kitais. Yra rankdarbių kursų, kur galima susipažinti su kitais žmonėmis, arba galima patogiai įsitaisyti ant sofos ir imtis rankdarbių, tuo pat metu klausantis muzikos ar žiūrint televizorių. Be to, galite susipažinti su kitais rankdarbių mėgėjais, kurie be to, kad padėtų jums išmokti naujo užsiėmimo, norės atsikratyti dalimi savo atsargų, . Mokydamasi naujų įgūdžių mankštinu ir savo smegenis, o atsidavimas kūrybiniam procesui prilygsta meditacijai. Kūryba ir rankdarbiai padeda man mėgautis savo kasdieniu gyvenimu. Tuomet man neatrodo, kad nedarau nieko kito, tik dirbu ir nerimauju dėl savo ligos. Kiekvieną kartą, kai ką nors sukuriu šeimai ar draugams, suvokiu, kad tai nėra amžina, ir dėl to tik dar labiau visa tai vertinu. Į dirbinius sudedu visą savo meilę, kuria dalijuosi, kol galiu, ir tai man teikia didelį pasitenkinimą. Na, o jei vieną gražią dieną dabartiniais pomėgiais užsiimti nebegalėsiu, tikrai sugalvosiu, kaip patenkinti savo kūrybingumo poreikius.

Jeigu gyvenime visko pasidaro per daug, su menu ir rankdarbiais susiję pomėgiai gali dar daugiau nei kūnui, padėti protui ir sielai . Kai kurie žmonės ką nors sukūrę pasijunta geriau, jaučiasi kažko pasiekę, tai padeda jiems nusiraminti ir susikaupti. Toliau skaitykite Rebekos patarimus, kaip užsiimti kūryba ir susirasti naujų pomėgių!

Rebekos patarimai, kaip užsiimti kūryba sergant IS:

• Išbandykite ką nors nauja! Jeigu mėgstate kurti, užsirašykite į kursus, kad išmoktumėte ką nors nauja ir susipažintumėte su naujais žmonėmis. Jeigu rankdarbiais paskutinį kartą užsiėmėte vaikystėje, pabandykite prisiminti kas jums labiausiai patikdavo. Pamėginkite iš naujo!
• Prašykite pagalbos ir patogumų. Jeigu dalyvaujate kursuose, nebijokite paprašyti to, ko jums reikia. Pavyzdžiui, aš kartą nusprendžiau dalyvauti duonos kepimo kursuose ir žinojau, kad tikrai prie stalo neišstovėsiu visą pamoką, todėl paprašiau taburetės. Niekam tai nesukėlė jokių problemų. Jeigu žinote, kad jums reikės pertraukėlės pailsėti arba pagalbos darant tam tikrus dalykus, pasakykite apie tai mokytojui ir viską kartu suplanuokite.
• Kalbėkitės apie tai su draugais. Jeigu jūsų draugai taip pat mėgsta rankdarbius, pasiteiraukite, kuo jie užsiima. Gali būti netgi taip, kad jie netgi turės medžiagos ar priemonių tam tikrai veiklai, kuria galės su jumis pasidalyti.
• Išmėginkite meno terapiją. Jeigu jus vargina fiziniai kūno pasikeitimai, užsirašykite į meno terapijos užsiėmimus. Ten galite atrasti naujų būdų kurti, atrasti ryšį su savo kūnu, apmąstyti tai, kas su jumis vyksta.

Kaip matote iš Rebekos istorijos, gyvenimas sergant IS nebūtinai reiškia, kad turite atsisakyti savo pomėgių, kuriuos aistringai mėgstate. Galima rinktis iš neįtikėtinos daugybės įvairių užsiėmimų – tereikės tik šį bei tą pritaikyti ir išsirinkti, kas jums tinka.

Jeigu ieškote naujo užsiėmimo, pagalvokite apie tai, kokią įtaką pasirinktai veiklai galėtų turėti IS, tačiau neleiskite, kad jūsų liga trukdytų išbandyti naujus dalykus! Kaip ir Rebekos keramikos kursus, daugumą užsiėmimų ir pomėgių galima pritaikyti savo poreikiams.

Be įprastų pomėgių, išlikti aktyviems net ir sergant IS gali padėti fizinė veikla arba sportas.

• Daugiau sužinokite apie tai, kaip Dženė pradėjo sportuoti, susidomėjusi pilatesu, mūsų tinklaraščio puslapyje IS ir sportas
• Daugiau apie tai, kokie fiziniai pratimai gali būti jums naudingi, skaitykite mūsų puslapyje Treniruočių programos