Sportas ir išsėtinė sklerozė (IS)

Reguliari fizinė veikla svarbi visiems, net ir nesergantiems IS. Fizinė veikla naudinga ne tik sveikatai ir gerai savijautai apskritai; fizinė veikla gali padėti sušvelninti daugybę IS simptomų. Ji padeda stiprinti raumenis, gerina koordinaciją ir pusiausvyrą, taip pat padeda atsikratyti nuovargio ir išsekimo jausmo.^1-3 Reguliari fizinė veikla ne tik sušvelnina simptomus, bet ir palaiko gerą psichikos sveikatą.⁴

Toliau skaitykite apie Dženės patirtį – kaip po IS diagnozės ji nusprendė būti aktyvesnė ir visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą. Kaip pilateso ir keletas kitų užsiėmimų padėjo jai kontroliuoti IS simptomus bei pagerinti bendrą savijautą.

Būdama dvidešimties nesukau sau galvos dėl sveiko gyvenimo būdo. Per daug gėriau, nepakankamai miegojau ir tikrai neskyriau didesnio dėmesio savo fizinei sveikatai. Paskui man buvo diagnozuota IS. Dar ir dabar man atrodo juokinga, kad imtis atsakomybės už savo sveikatą ir fizinę formą mane paskatino ligos, kuri gali baigtis invalidumu, diagnozė.

Kiek save prisimenu, tuo metu negalia ir sveikata bei gera fizinė forma man turėjo mažai ką bendra. Tačiau žodžiai: „Jūs sergate išsėtine skleroze“ viską apvertė aukštyn kojomis. Išgirdusi šią diagnozę, iš karto prisigalvojau pačių blogiausių dalykų. Tai buvo baisu. Kita vertus, ta baimė išėjo man į naudą! Aišku, taip retkarčiais atsitinka ir dabar, bet svarbiausia, kad tai nutinka tik kai kada. Kaip sakydavo mano močiutė: „Visko galima su saiku.“

Viskas prasidėjo nuo pilateso. Man tapo labai svarbu rasti laiko sau ir rūpintis savo fizine būkle. Daugybę metų ieškojau pasiteisinimų, kodėl esu prastos fizinės formos, bet dabar to nebegalėjau sau leisti. Teko keisti savo mąstymą. Pilatesas suteikė pasitikėjimo. Nuo jo ir prasidėjo mano kelionė sveiko gyvenimo būdo link. Pradėjau nuo nedidelių pokyčių – stengiausi daugiau ilsėtis, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, ilgiau vaikščioti. Man pačiai buvo keista, bet prie tų pokyčių greitai pripratau ir nebegalėjau be to gyventi! Įsigijau išmanųjį laikrodį, kad galėčiau stebėti savo fizinį aktyvumą. Tai mane paskatino pasistengti kiekvieną dieną nueiti 10 tūkstančių žingsnių.

Žinoma, tam prireikė nemažai laiko - juk niekas neįvyksta per vieną dieną. Bet dabar, praėjus beveik 15 metų nuo tada, kai man buvo diagnozuota IS, pačiai sunku patikėti, kad kažkada buvau visiškai kitokia. Iš esmės pakeičiau savo mitybą, ėmiau vaikščioti kiekvieną dieną (net ir žiemą) ir bent penkis kartus per savaitę sportuoju. Patikėkite, kartais labai nesinori, bet stengiuosi galvoti apie ilgalaikes pasekmes. Ir svarbu visai ne tai, ar sergu, ar ne, nes kuo geresnės sveikatos esu dabar, tuo lengviau man bus ateityje.

Kaip savo tinklaraštyje mini Dženė, fizine veikla ir sportu gali užsiimti bet kas. IS diagnozė nebūtinai reiškia, kad viso to reikia atsisakyti, priešingai – ji gali paskatinti imtis to, ko prieš tai nedarėte! Jeigu tai pirmasis jūsų bandymas užsiimti sportu ir pradėti treniruotis arba jeigu vėl norite atnaujinti treniruotes po pertraukos. Toliau pateikti Dženės patarimai jums padės ieškoti savo kelio į sveikesnį ir aktyvesnį gyvenimą. Kaip ir Dženei – kai to imsitės, jūsų nebesustabdys net IS!

Dženės patarimai, kaip pradėti sportuoti sergant IS:

●  Pradėkite po truputį ir būkite realistiški. Per vieną dieną esminių pokyčių nepasieksite, todėl dirbkite nuosekliai ir užsibrėžkite trumpalaikius, lengviau pasiekiamus tikslus.

●  Svarbiausia – nuoseklumas. Prasta yra tik neįvykusi treniruotė. Bet kokia veikla geriau negu jokios.

●  Ieškokite sau tinkamos veiklos. Sporto klubas tinka ne kiekvienam, todėl ieškokite fizinės veiklos, kuri teikia jums malonumą ir kurios netrukus neužmesite. Pradėkite nuo paprastų dalykų – išveskite pavedžioti šunį arba tiesiog išeikite pasivaikščioti po parką.

●  Kreipkitės pagalbos į specialistus. Jeigu jums reikia paskatos arba motyvacijos išbandyti kažką naujo, pasikalbėkite su specialistu, pvz. asmeniniu treneriu. Įvertinęs jūsų būklę, jis galės pasiūlyti pratimų, padėsiančių sustiprėti ir įgyti reikiamų įgūdžių. Visa tai galėsite atlikti saugioje aplinkoje. Jeigu nesate tikri, kokių fizinių užsiėmimų turėtumėte imtis ir kas galėtų būti jums naudinga, susidarykite treniruočių planą padedami fizioterapijos specialisto.

●  Užsibrėžkite realistiškus tikslus ir stebėkite daromą pažangą. Gali būti, kad pasiekti net ir nedideli tikslai bei matoma pažanga suteiks jums pasitenkinimo, o tai padės neatsisakyti fizinės veiklos ir judėti toliau.

●  Svarbiausia – tinkamas nusiteikimas. Atminkite, kad sėkmė gimsta ne sporto klube, o jūsų galvoje!

Taip pat svarbu sporto užsiėmimus ir treniruočių pratimus pritaikyti prie savo individualių poreikių ir gebėjimų. Pradėkite pamažu ir nesistenkite per trumpą laiką pasiekti didelių laimėjimų. Prieš pradėdami naują treniruočių programą, būtinai pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistais.

1. Halabchi F, et al. BMCNeurol. 2017;17:185|

2. Motl RW, et al. Lancet Neurol. 2017;16:848-56.

3. Döring A, et al. EPMA J. 2012;3:2

4. Chekroud SR, et al. Lancet Psychiatry. 2018;5:739-46.