Sportas ir išsėtinė sklerozė (IS)

Reguliari fizinė veikla svarbi visiems, net ir nesergantiems IS. Fizinė veikla naudinga ne tik sveikatai ir gerai savijautai apskritai; fizinė veikla gali padėti sušvelninti daugybę IS simptomų. Ji padeda stiprinti raumenis, gerina koordinaciją ir pusiausvyrą, taip pat padeda atsikratyti nuovargio ir išsekimo jausmo.^1-3 Reguliari fizinė veikla ne tik sušvelnina simptomus, bet ir palaiko gerą psichikos sveikatą.⁴

Toliau skaitykite apie Dženės patirtį – kaip po IS diagnozės ji nusprendė būti aktyvesnė ir visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą. Kaip pilateso ir keletas kitų užsiėmimų padėjo jai kontroliuoti IS simptomus bei pagerinti bendrą savijautą.

IS tapo paskata man bandyti vėl tapti savo kūno šeimininke

Būdama dvidešimties nesukau sau galvos dėl sveiko gyvenimo būdo. Per daug gėriau, nepakankamai miegojau ir tikrai neskyriau didesnio dėmesio savo fizinei sveikatai. Paskui man buvo diagnozuota IS. Dar ir dabar man atrodo juokinga, kad imtis atsakomybės už savo sveikatą ir fizinę formą mane paskatino ligos, kuri gali baigtis invalidumu, diagnozė.

Kiek save prisimenu, tuo metu negalia ir sveikata bei gera fizinė forma man turėjo mažai ką bendra. Tačiau žodžiai: „Jūs sergate išsėtine skleroze“ viską apvertė aukštyn kojomis. Išgirdusi šią diagnozę, iš karto prisigalvojau pačių blogiausių dalykų. Tai buvo baisu. Kita vertus, ta baimė išėjo man į naudą! Aišku, taip retkarčiais atsitinka ir dabar, bet svarbiausia, kad tai nutinka tik kai kada. Kaip sakydavo mano močiutė: „Visko galima su saiku.“

Ieškokite sau tinkamos fizinės veiklos

Niekada nebuvau labai sportiška, todėl nebuvo lengva suvokti, kad turiu pakeisti savo gyvenimo būdą. Manęs nedžiugino mintis, kad turėsiu lankytis sporto klube, kur bus daugybė puikios fizinės formos žmonių. Bijojau, kad visiems labai kris į akis mano sutrikusi pusiausvyra, visi smerks mane dėl mano prastos fizinės formos. Taip pat buvo nelengva apsispręsti, kokiu sportu užsiimti. Turiu rimtų problemų su šlapimo pūsle, todėl bėgimas atkrito. Mano draugėms ypač patiko šiltoje aplinkoje vykstantys jogos užsiėmimai, bet aš esu labai jautri temperatūros pokyčiams, todėl šis variantas taip pat netiko. Visa laimė, kad, pati to nesitikėdama, atradau pilatesą. Pradėjau lankyti užsiėmimus pas profesionalią pilateso trenerę, kuri taip pat buvo ir fizioterapijos specialistė. Ji suprato, kad mano tikslai buvo ne paviršutiniški. Stiprindama savo organizmą norėjau atsikratyti nuolatinio nuovargio ir gal netgi kontroliuoti savo šlapimo pūslės problemas. Mano pačios nuostabai, pastebėjau, kad man tai padeda. Pilateso treniruotės labai padėjo gerinant pusiausvyrą bei stabilumą ir stiprinant raumenis. Labai greitai pasijutau stipresnė ir geriau supratau, kas vyksta su mano kūnu. Taip pat išmokau koreguoti pilateso pratimus ir juos pritaikyti prie mano nuolat besikeičiančių energijos poreikių. Mano instruktorė taip pat žinojo, kad nemėgstu kai būna per šilta. Todėl, kad jausčiausi patogiau, man atėjus į užsiėmimus, įjungdavo oro kondicionierių.

Tai ne sprintas, o maratonas: viską darykite nuosekliai

Viskas prasidėjo nuo pilateso. Man tapo labai svarbu rasti laiko sau ir rūpintis savo fizine būkle. Daugybę metų ieškojau pasiteisinimų, kodėl esu prastos fizinės formos, bet dabar to nebegalėjau sau leisti. Teko keisti savo mąstymą. Pilatesas suteikė pasitikėjimo. Nuo jo ir prasidėjo mano kelionė sveiko gyvenimo būdo link. Pradėjau nuo nedidelių pokyčių – stengiausi daugiau ilsėtis, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, ilgiau vaikščioti. Man pačiai buvo keista, bet prie tų pokyčių greitai pripratau ir nebegalėjau be to gyventi! Įsigijau išmanųjį laikrodį, kad galėčiau stebėti savo fizinį aktyvumą. Tai mane paskatino pasistengti kiekvieną dieną nueiti 10 tūkstančių žingsnių.

Žinoma, tam prireikė nemažai laiko - juk niekas neįvyksta per vieną dieną. Bet dabar, praėjus beveik 15 metų nuo tada, kai man buvo diagnozuota IS, pačiai sunku patikėti, kad kažkada buvau visiškai kitokia. Iš esmės pakeičiau savo mitybą, ėmiau vaikščioti kiekvieną dieną (net ir žiemą) ir bent penkis kartus per savaitę sportuoju. Patikėkite, kartais labai nesinori, bet stengiuosi galvoti apie ilgalaikes pasekmes. Ir svarbu visai ne tai, ar sergu, ar ne, nes kuo geresnės sveikatos esu dabar, tuo lengviau man bus ateityje.

Simptomų kontroliavimas sportuojant

Geresnė fizinė forma ir geresnė psichikos būklė man labai padėjo ir kai pasireikšdavo nesunkūs simptomai, ir net kai visiškai atkrisdavau. Pastebėjau, kad atsigaunu kur kas greičiau, o ir patys simptomai nebūna tokie sunkūs. Užuot iš karto grįžusi prie įprasto treniruočių rėžimo, išmokau duoti laiko sau atsigauti. Mano nuomone, sergant IS yra labai svarbu prisitaikyti ir apsiriboti nedideliais pokyčiais, net jeigu jų ir reikėtų dažnai.

Kaip savo tinklaraštyje mini Dženė, fizine veikla ir sportu gali užsiimti bet kas. IS diagnozė nebūtinai reiškia, kad viso to reikia atsisakyti, priešingai – ji gali paskatinti imtis to, ko prieš tai nedarėte! Jeigu tai pirmasis jūsų bandymas užsiimti sportu ir pradėti treniruotis arba jeigu vėl norite atnaujinti treniruotes po pertraukos. Toliau pateikti Dženės patarimai jums padės ieškoti savo kelio į sveikesnį ir aktyvesnį gyvenimą. Kaip ir Dženei – kai to imsitės, jūsų nebesustabdys net IS!

Dženės patarimai, kaip pradėti sportuoti sergant IS:

● Pradėkite po truputį ir būkite realistiški. Per vieną dieną esminių pokyčių nepasieksite, todėl dirbkite nuosekliai ir užsibrėžkite trumpalaikius, lengviau pasiekiamus tikslus.

● Svarbiausia – nuoseklumas. Prasta yra tik neįvykusi treniruotė. Bet kokia veikla geriau negu jokios.

● Ieškokite sau tinkamos veiklos. Sporto klubas tinka ne kiekvienam, todėl ieškokite fizinės veiklos, kuri teikia jums malonumą ir kurios netrukus neužmesite. Pradėkite nuo paprastų dalykų – išveskite pavedžioti šunį arba tiesiog išeikite pasivaikščioti po parką.

● Kreipkitės pagalbos į specialistus. Jeigu jums reikia paskatos arba motyvacijos išbandyti kažką naujo, pasikalbėkite su specialistu, pvz. asmeniniu treneriu. Įvertinęs jūsų būklę, jis galės pasiūlyti pratimų, padėsiančių sustiprėti ir įgyti reikiamų įgūdžių. Visa tai galėsite atlikti saugioje aplinkoje. Jeigu nesate tikri, kokių fizinių užsiėmimų turėtumėte imtis ir kas galėtų būti jums naudinga, susidarykite treniruočių planą padedami fizioterapijos specialisto.

● Užsibrėžkite realistiškus tikslus ir stebėkite daromą pažangą. Gali būti, kad pasiekti net ir nedideli tikslai bei matoma pažanga suteiks jums pasitenkinimo, o tai padės neatsisakyti fizinės veiklos ir judėti toliau.

● Svarbiausia – tinkamas nusiteikimas. Atminkite, kad sėkmė gimsta ne sporto klube, o jūsų galvoje!

Taip pat svarbu sporto užsiėmimus ir treniruočių pratimus pritaikyti prie savo individualių poreikių ir gebėjimų. Pradėkite pamažu ir nesistenkite per trumpą laiką pasiekti didelių laimėjimų. Prieš pradėdami naują treniruočių programą, būtinai pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistais.

1. Halabchi F, et al. BMCNeurol. 2017;17:185|

2. Motl RW, et al. Lancet Neurol. 2017;16:848-56.

3. Döring A, et al. EPMA J. 2012;3:2

4. Chekroud SR, et al. Lancet Psychiatry. 2018;5:739-46.

Privatumo pareiškimas (sveikatos priežiūros specialistams, klientams, verslo partneriams) Pareiškimas dėl teisinių klausimų Privatumo pareiškimas farmakologinio budrumo, medicininės informacijos ir skundų dėl produktų srityje

Šioje interneto svetainėje pateikiama bendro pobūdžio informacija apie IS. Ši informacija negali pakeisti konsultacijos su sveikatos priežiūros specialistu. Jei nerimaujate dėl IS arba patiriamų simptomų, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistus.