Ar sveika mityba padeda valdyti simptomus?

Nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų teigti, kad jūsų valgomas maistas neabejotinai padeda valdyti IS simptomus, tačiau žinoma, kad sveika mityba vertinga kiekvienam žmogui. Tai svarbus būdas sumažinti sveikatos problemų riziką ir apsisaugoti nuo tokių susirgimų kaip diabetas ar širdies ligos.¹

Kodėl sunku rasti įrodymų apie IS ir mitybos ryšį?

Iš dalies tai sudėtinga dėl ligos kompleksiškumo ir klinikinių tyrimų vykdymo reikalavimų. Gauti nešališkus ir tikslius duomenis apie mitybos įtaką ligai gerokai sudėtingiau, nei įvertinti vaisto poveikį.³

Kokia mityba gali būti naudinga sergant IS?

Egzistuoja keli mitybos režimai, kurie, kaip teigiama, yra naudingi sergant išsėtine skleroze, tačiau jų ryšys su ligos būklės pagerėjimu dar nėra įrodytas, o su šia sritimi susiję moksliniai tyrimai tebevykdomi. Toliau pristatome naujausius duomenis, kurie gali padėti jums apsispręsti.    

Toliau aprašome kelis žinomiausius mitybos režimus, kurie padeda išlikti sveikiems, ir apžvelgiame naujausių klinikinių tyrimų duomenis apie jų ryšį su išsėtine skleroze.

• Swanko dieta

Pagal šią dietą, kurią XX a. 5-ajame dešimtmetyje sergantiems žmonėms sukūrė gyd. Roy’us Swank’as, ribojamas sočiųjų ir nesočiųjų riebalų vartojimas.^{3, 6} Nors vis dar nėra tvirtų įrodymų, patvirtinančių Swanko dietos naudą sergant išsėtine skleroze, šiuo metu Ajovos universiteto mokslininkai atlieka tyrimą, kuriame lygina Swank’o dietą su paleolito dieta ir siekia suprasti jos poveikį žmonėms, sergantiems recidyvuojančiomis IS formomis.^{6, 7} Daugiau informacijos apie šį tyrimą rasite čia.

• Paleolito dieta

Šioje baltyminėje dietoje svarbiausi produktai yra mėsa, žuvis, riešutai, daržovės ir vaisiai. Ji taip pat laikoma vienu iš vadinamųjų IS mitybos režimų. Vis dėlto šiuo metu nėra įtikinamų įrodymų apie baltyminės dietos naudą sergant. Kaip minėta, Ajovos universiteto mokslininkai atlieka tyrimą, kuriame vertinamas Swank’o ir paleolito dietų poveikis sergantiems žmonėms.^{3, 7}

• Augalinės dietos
  
• McDougall’o dieta

Buvo atliktas vienų metų trukmės augalinės mažo riebalų kiekio dietos tyrimas, kuriame dalyvavo recidyvuojančia IS forma sergantys asmenys. Tyrimas atskleidė, kad McDougall’o dietos besilaikantys asmenys patirdavo mažesnį nuovargį. Visgi svarbu paminėti, jog atliekant magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) nebuvo pastebėta, kad ši dieta turėtų įtakos smegenų aktyvumui, paūmėjimų dažniui ar negaliai, o gautus duomenis reikia patvirtinti papildomais tyrimais.⁸ 

• Viduržemio jūros dieta

Modifikuota Viduržemio jūros dieta (susidedanti iš produktų, kuriuose gausu polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų, tokių kaip žuvis, švieži vaisiai, daržovės ir grūdai, ir neapimanti mėsos ir pieno produktų) buvo vertinama nedideliame šešių mėnesių trukmės bandomajame tyrime, kuriame dalyvavo išsėtine skleroze sergančios moterys. Nors buvo pastebėtas teigiamas poveikis nuovargiui, simptomams ir negaliai, siekiant patvirtinti reikšmingą šios dietos naudą sergantiems asmenims reikia atlikti daugiau tyrimų.⁹

Yra daug kitų mitybos režimų, kaip teigiama, naudingų sergantiems asmenims. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad vadinamųjų mitybos režimų poveikis IS nebuvo tiesiogiai įvertintas atliekant klinikinius tyrimus ir šiuo metu nėra tvirtų įrodymų, kad konkreti dieta gali pagerinti sergančių asmenų būklę. Prieš pradėdami laikytis bet kokio mitybos režimo, pasidomėkite naujausiais su liga ir mityba susijusiais moksliniais duomenimis ir pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistais, koks mitybos režimas jums būtų tinkamiausias.

Nesant pakankamai klinikinių įrodymų, negalime užtikrintai pasakyti, kurie mitybos režimai yra tinkamiausi sergant IS^3–5, tačiau žinome štai ką: sveika mityba ir mankšta yra naudinga kiekvienam iš mūsų.¹

Kai kurių patikimiausių pasaulio organizacijų (įskaitant JAV sveikatos ir paslaugų žmonėms departamentą, JAV žemdirbystės departamentą, Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) ir „MS Society“) sveiko gyvenimo būdo mitybos rekomendacijose nurodomi toliau išvardyti vertingi ir vengtini produktai.^{1, 10–12}

VARTOTINA GAUSIAI^{1, 10–12}:

• nesotieji riebalai (jų gausu tokiuose produktuose kaip žuvis, avokadai, riešutai ir alyvuogių aliejus);
• vaisiai ir daržovės;
• ankštinės daržovės (lęšiai, pupos), visadalių grūdų produktai ir riešutai.

RIBOTINA ARBA VENGTINA^{1, 10–12}:

• cukrus (tikrinkite perdirbtuose maisto produktuose ir gėrimuose esančio cukraus kiekį, taip pat natūraliai esantį tokiuose produktuose kaip medus ar vaisių sultys);
• druska (jos yra daugelyje perdirbtų ar paruoštų vartoti maisto produktų);
• sotieji riebalai (gausu riebioje mėsoje, svieste, grietinėlėje ir sūryje); 
• transriebalai (jų yra kepiniuose, riebaluose virtame maiste, supakuotuose užkandžiuose).

Kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad tam tikri maisto papildai (pvz., vitaminas D ir omega 3 riebalų rūgštys) gali turėti teigiamą poveikį sergantiems asmenims ir sveikatai bendrąja prasme, tačiau jų įtaka IS vis dar neaiški, o siekiant patvirtinti šiuos duomenis reikia atlikti daugiau tyrimų.²

Prieš vartojant bet kokius maisto papildus, svarbu pasitarti su savo sveikatos priežiūros specialistais, nes didelis kai kurių maisto medžiagų kiekis gali būti nesaugus.

• Pusryčiai: košė su uogomis arba vaisių glotnutis.
• Pietūs: daržovių sriuba, salotos ar maišant apkeptas maistas.
  • Stenkitės į visus patiekalus įtraukti skaidulų: į sriubas ar padažus dedu pupų, avinžirnių ar lęšių.
• Vakarienė: karis arba makaronai su daug daržovių.
• Užkandžiai: šaldytų vaisių, bananų, linų sėmenų ir sojų pieno glotnutis. Visadalių grūdų miltų skrebutis su riešutų sviestu ir bananais. Arba tiesiog sauja riešutų!