Išsėtinė sklerozė gali kelti nerimą. Vis dėlto jūs galite pasirūpinti, kad nerimauti tektų išsėtinei sklerozei.

Net geriausiais laikais gyvenimas gali būti įtemptas, o išsėtinė sklerozė nerimą ir stresą tik sustiprina. Neleiskite ligai formuoti jūsų savasties. Galite gyventi tokį gyvenimą, kokio norite, ir pasiekti savo tikslų. Yra veiksmingų būdų įveikti nerimą.

Nepamirškite, kad IS gydymo galimybių šiais laikais yra daug daugiau, tad bent dėl šito jums neprireiks jaudintis!

Čia pateikiame informaciją ir patarimus iš pirmų lūpų apie tai, kaip įveikti nerimą ir susigrąžinti gyvenimo kontrolę.

Nors nerimas yra natūralus atsakas, padedantis sureaguoti į staiga ištikusią grėsmę ir stresą¹, jei jis nebus valdomas, gali neigiamai paveikti jūsų gyvenimą² – sukelti jaudulį ar nepatogumo jausmą, burnos sausumą, pulso pagreitėjimą, energijos trūkumą ir nemigą, be to, gali net trukdyti aiškiai mąstyti.^{2, 3}

išsėtine skleroze sergantys žmonės nerimą patiria dažniau.⁴ Jį gali sukelti mintys ar rūpestis dėl ateities sergant IS⁴ arba tiesioginis ligos poveikis jūsų smegenims.^{2, 5} Kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad nerimas kyla dėl tiesioginių išsėtinės sklerozės sukeliamų pokyčių smegenyse, tačiau nėra galutinių tai patvirtinančių įrodymų.⁵

„Buvau išsigandęs ir jaudinausi, kad dėl mano diagnozės žmonės pradės žiūrėti į mane kitaip. Man pavyko įveikti šiuos jausmus. Dabar žinau, kad visos baimės yra mano galvoje. Manau, dauguma su IS susijusių dalykų prasideda galvoje, bet dėl to jie netampa realybe“.

Mike’as

Gyvena su IS nuo 2014

rmsLabelViewAuthorProfile

Nepamirškite, kad esate ne vieni ir kad yra daugybė būdų tvarkytis su liga ir nerimu.²

Pasikalbėjome su eksperte Katie apie jos patirtą nerimą ir kaip tai ją paveikė. Išsėtinė sklerozė Katie buvo diagnozuota 22-ejų, tačiau jausti nerimą ėmė prieš trejus metus iki diagnozės. Patvirtinus ligą, merginai prasidėjo panikos priepuoliai, ji ėmė jaudintis dėl ateities sergant išsėtine skleroze. Siekdama įveikti nerimą, iš pradžių Katie vengė mąstyti ar kalbėti apie jį sukeliančius dalykus, bet galiausiai nerimas apėmė visas jos gyvenimo sritis.

„Dažnai patirdavau panikos priepuolius ir jaudinausi, kokia bus mano ateitis dėl išsėtinės sklerozės.“

Katie

Gyvena su IS nuo 2016

rmsLabelViewAuthorProfile

Panikos priepuoliai gali kilti staiga be jokios akivaizdžios priežasties ar dirgiklių. Pagreitėja pulsas, jaučiate silpnumą, trūksta oro arba ima pykinti. Nors panikos priepuoliai gali išgąsdinti, yra būdų su jais kovoti.⁶

Panikos priepuoliai paprastai gydomi vaistais ir psichoterapija. Psichoterapijos seansuose siekiama išmokyti jūsų smegenis kitaip reaguoti į tam tikras situacijas.⁶

Panikos priepuolių simptomai primena kitų rimtų ligų simptomus, tad jei juos patiriate ir jie kelia jums susirūpinimą, susisiekite su savo sveikatos priežiūros specialistais.⁶

Pasitarkite su gydytoju

Nepamirškite: pirmas žingsnis norint įveikti nerimą yra suvokimas, kad nesate vieni ir kad galite kreiptis pagalbos ir palaikymo. Papasakokite savo gydytojui, kaip jaučiatės. Atsižvelgdamas į jūsų problemas sukeliančią priežastį, gydytojas gali rekomenduoti psichologinį gydymą, savipagalbos metodų arba paskirti nerimą slopinančių vaistų.^{2, 3, 6}

„Pripažinusi problemą ir išdrįsusi pasikalbėti su gydytoju, susigrąžinau kontrolę. Pradėjau vartoti nerimą slopinančius vaistus ir dabar jaučiuosi daug geriau.“

Katie

Gyvena su IS nuo 2016

rmsLabelViewAuthorProfile

Prisijunkite prie pagalbos grupių

Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad nerimą padeda sumažinti socialinių tinklų, pvz., draugų ir savitarpio pagalbos grupės narių, parama.⁷ Peržiūrėkite skyrių apie savitarpio pagalbos grupes – jame rasite daugiau informacijos apie grupių tipus.

„Dabar dalijuosi patirtimi ir kalbu apie savo jausmus interneto bendruomenėse – man tai labai padėjo.“

Katie

Gyvena su IS nuo 2016

rmsLabelViewAuthorProfile

Keiskite gyvenimo būdą

Kokybiškas nakties poilsis gali paveikti jūsų nuotaiką ir gebėjimą susitvarkyti su gyvenimo pateikiamais iššūkiais⁸. Miego trūkumas taip pat siejamas su bendros sveikatos būklės ir produktyvumo suprastėjimu, tad nenuostabu, kad jis gali turėti įtakos psichinei gerovei.⁹ Įtraukę į savo gyvenimą mankštą, atsipalaidavimą ir skirdami laiko tam, ką mėgstate, galėsite lengviau susidoroti su rūpesčiais.^{2, 6, 10}

„Kad įveikčiau stresą ir nerimą, išmokau kvėpavimo pratimų ir pradėjau naudoti meditacijos programėles.“

Katie

Gyvena su IS nuo 2016

rmsLabelViewAuthorProfile

Raskite veiksmingų būdų įveikti nerimą

Jūsų patiriamo nerimo priežastys yra unikalios, todėl ir kovos su juo būdai turi būti išskirtiniai. Pagalvokite, kas sukelia jūsų problemas ir gali padėti labiausiai.

„Reguliariai lankausi pas masažistą, kad atliktų kūno ir nugaros masažą. Tai mažina skausmą ir padeda įveikti stresą.“

Katie

Gyvena su IS nuo 2016

rmsLabelViewAuthorProfile

„Vienintelė visada veiksminga kovos su nerimu priemonė yra mano šuo Pete’as. Jis buvo šalia, kai man buvo diagnozuotas nerimas, paskui – IS, tada depresija. Atrodo, jis jaučia, kada yra man reikalingas.“

Katie

Gyvena su IS nuo 2016

rmsLabelViewAuthorProfile

• Nepamirškite, kad šie jausmai yra normalūs.
• Papasakokite apie savo savijautą gydytojui ir nebijokite paprašyti vaistų, kurie padėtų.
• Prisijunkite prie internetinės bendruomenės ar savitarpio pagalbos grupės . ¹¹
• Atraskite jums malonią raminančią fizinę veiklą (pvz., joga, pasivaikščiojimai ar pasivažinėjimas dviračiu).
• Pakankamai ilsėkitės. ⁸

1. Multiple Sclerosis Society. Stress and anxiety. https://www.mssociety.org.uk/about-ms/signs-and-symptoms/mental-health/stress-and-anxiety [accessed May 2020].
2. Multiple Sclerosis Trust. Anxiety. https://www.mstrust.org.uk/a-z/anxiety [accessed May 2020].
3. NHS. Symptoms. https://www.nhs.uk/conditions/generalised-anxiety-disorder/symptoms/ [accessed May 2020].
4. Butler E, et al. Mult Scler Relat Disord. 2016;10:145–68.
5. Murphy R, et al. J Neurol Neurosurg Psychiatry. 2017;88:697–708.
6. NHS. Panic disorder. https://www.nhs.uk/conditions/panic-disorder/ [accessed May 2020].
7. Henry A, et al. Mult Scler Relat Disord. 2019;27:46–51.
8. Freeman D, et al. Lancet Psychiatry. 2017;4:749–58.
9. Magnavita N, Garbarino S. Int J Environ Res Public Health. 2017;14:1347.
10. Chwastiak LA, Ehde DM. Psychiatr Clin North Am. 2007;30:803–17.
11. MS Society Canada. Programs and services. https://mssociety.ca/support-services/programs-and-services/1150/mental-health-helpline [accessed May 2020].