IS gali sukelti emocijų kalnelius. Tačiau tai ne visada turi būti duobėtas kelias.

Sužinoję IS diagnozę ir gyvendami su jos simptomais galite jaustis taip, lyg važiuotumėte emocijų kalneliais. Nors mūsų patiriamos emocijos kartais priverčia mus nustebti, tačiau dėl IS galite pajusti tiesioginį poveikį emocijoms, sukeliantį nuolatinius pakilimus ir nuosmukius. Atminkite, kad nepriklausomai nuo priežasties, yra būdų, kaip įveikti šiuos emocijų bangavimus. Visada pravers geras patarimas: apie savo savijautą pasikalbėti su artimaisiais.

Šiame tinklaraštyje Maikas pasakoja apie savo išgyvenimus dėl nuotaikų kaitos, patirtus nuo tada, kai jam buvo diagnozuota IS. Kaip jis išmoko su tuo gyventi bei priimti visą spektrą patiriamų jausmų.

Kaip parodė Maiko patirtis, gyvenimas sergant IS ir nuotaikų kaita gali būti labai sudėtingi, ypač todėl, kad tai gali pasireikšti staiga ir be priežasties, be jokio įspėjimo. Maikas išmoko priimti šiuos emocinius pakilimus ir nuosmukius bei mėgautis savo gyvenimo momentais, kuriuos jis gali kontroliuoti – galbūt norėsite pabandyti padaryti tą patį.

Štai Maiko patarimai, kaip išlaikyti ramybę emocinės audros akivaizdoje:

1. Priimkite atsiradusias emocijas.  Kaip minėta pirmiau, ne visada galite su jomis kovoti, todėl gebėjimas atpažinti ir suprasti, kas vyksta, yra pirmasis žingsnis jas sprendžiant.

2. Leiskite sau būti pažeidžiamiems ir prašyti pagalbos.  Visai negėdinga atsiremti į artimus žmones. Jūs padarytumėte tą patį dėl jų, ir tai yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas - gebėti kreiptis pagalbos, kai jos reikia.

3. Priimkite nuosmukius, bet mėgaukitės pakilimais.  Emocijų intensyvumas gali kelti problemų, tačiau tai yra gyvenimo patirties dalis.

Be to, yra gydymo būdų, psichologinė pagalba, ir kt ,  galinčių padėti jums išspręsti šias problemas – pasikalbėkite su savo sveikatos priežiūros komanda apie pagalbą ir paramą.

Jei susidūrėte su depresija ir nerimu,  kad sužinotumėte daugiau ir gautumėte patarimų, skaitykite mūsų puslapius šiomis temomis.

Ar kada nors pastebėjote, kad ėmėte raudoti be jokios priežasties? O tuomet, prabėgus 10 minučių, vėl džiaugsmingai juokiatės, tarsi nieko nebūtų nutikę? Jei taip buvo, tikriausiai kaip ir aš jaučiate nuotaikų kaitą.

Susitaikymas su IS diagnoze ir kova su jos simptomais jūsų psichikos sveikatai gali būti tikras iššūkis. Diagnozė paprastai sukelia šoką, o visas jūsų pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis. Po diagnozės, kuri man buvo nustatyta 2014 m., nuolat gyvenau slopindamas nerimą. Pastebėjau, kad mintys nuolat blaškydavosi tarp „Tavo gyvenimas niekada nebebus toks pats“ ir „Iš tiesų sugebėsiu su tuo kaip nors susidoroti“.

Kai išgirdau diagnozę, mane pribloškė visos mano emocijos. Stengiausi tiesiog nieko nejausti – esu tikras, kad daugelis buvo atsidūrę panašioje situacijoje.

Net ir pirmosiomis dienomis po išgirstos diagnozės pastebėjau, kad be priežasties neįtikėtinai nuliūsdavau ir jausdavau nerimą (arba net kildavo didelių panikos priepuolių), o po to, taip pat greitai, kaip ir prasidėjo, viskas atrodydavo normalu.

Kartą grįžau namo iš parduotuvės - tai buvo tik dar viena įprasta diena. Po to, kai atrakinau namų duris, įžengiau į koridorių ir uždariau duris, tiesiog nukritau ant grindų. Visi pirkiniai pabiro aplink mane. Staiga mano protą užvaldė mintys apie IS - apie tai, ar kada nors galėčiau susilaukti vaikų. Jaučiausi labai vienišas, išsigandau, kad galų gale tapsiu neįgalus ir dienas leisiu globos įstaigoje. Puoliau į ašaras, verkiau nesuvaldomai. Tačiau praėjus mažiau nei pusvalandžiui viskas vėl atrodė puiku, o aš pasijutau geriau. Sudėjau pirkinius į šaldytuvą ir užsiėmiau kasdiene veikla, susitikau su draugais ir mėgavausi likusia dienos dalimi.

Šie jausmų kalneliai tapo nuolatiniu mano gyvenimo palydovu, o šie netikėti emocijų pokyčiai gali būti tiek teigiami, tiek ir neigiami. Net ir liūdnose bei sunkiose situacijose mano nuotaika gali staiga pasikeisti. Aš galiu jaustis linksmai nusiteikęs be jokios akivaizdžios priežasties. Kartais taip nutinka ganėtinai netinkamomis akimirkomis.

Sunku, netgi neįmanoma, liepti jausmams „elgtis tinkamai“. Jie tiesiog egzistuoja, ir jūs negalite jų išjungti vienu mygtuko spustelėjimu. Tai tarsi būti sudaužyta širdimi ir kai kažkas jums sako paprasčiausiai nustoti mylėti – to tiesiog neįmanoma kontroliuoti!

Išmokau gyventi su savo nuotaikų kaita ir bandau tai priimti kaip kažką teigiamo. Manau, kad iš tikrųjų yra gerai, jog galima patirti tokį platų emocijų spektrą, net jei gali būti ir sunku su jomis susidoroti.

Mano nuotaikų kaita retkarčiais trukdo kasdieniam gyvenimui – su tuo dar turėsiu padirbėti. Visai neseniai turėjau sustoti greitkelyje, nes mano veidu tekėjo ašaros. Negalėjau toliau vairuoti, nes nesilioviau raudoti. Buvau neutralios nuotaikos, kai tam tikra mano grojaraščio daina sukėlė didžiulį liūdesį – buvau taip priblokštas savo emocijų, kad turėjau sustoti ir perduoti vairavimą savo merginai. Tai buvo akimirka, man priminusi, kad prašyti pagalbos ir ją priimti yra gerai. Gyvenimas sergant IS gali būti iššūkis, tačiau leidimas jus palaikantiems žmonėms būti šalia gali turėti didelės įtakos jūsų gyvenimo kokybei.

Nekontroliuojama ir spontaniška nuotaikų kaita taip pat sukėlė man problemų darbe. Pavyzdžiui, kartą be jokios akivaizdžios priežasties patyriau pykčio priepuolį.

Nuo to laiko supratau: taip galėjo atsitikti dėl to, jog kartais jaudinuosi, kad dėl IS galbūt negalėsiu suspėti su kolegomis arba daugiau dėmesio skirti darbui. Dariau sau spaudimą ir pykau dėl mažų klaidų, kurių, jei būčiau visiškai sutelkęs dėmesį,  galėjo nebūti. Tai iš esmės yra su kuo galėčiau išmokti elgtis, išlaikydamas ramybę ir užtikrindamas, kad nuotaikų kaita manęs neįveiktų.

Laimei, mano bosas į darbą atsiveda savo labradorą Bruną, ir kai man reikia laiko nusiraminti, aš galiu jį išvesti pasivaikščioti. Jis man padeda atsipalaiduoti, o dabar net galvoju, kad ir man pačiam reikia įsigyti šunį.

Gyvenimas sergant IS ir nuotaikų kaita yra sudėtingas ir nenuspėjamas dalykas – jums neturėtų būti gėda kreiptis dėl gydymo ar į psichologą. Tai ketinu pradėti artimiausioje ateityje.

Tačiau supratau, kad šiame nevaldomame pasaulyje yra daug dalykų, kurių negalime pakeisti. Gyventi laimingą ir visavertį gyvenimą tampa daug lengviau, kai išmokstame priimti dalykus, kurių negalime pakeisti ir kad įveiktume visus gyvenimo sunkumus, darome viską, ką sugebame.

Aš nekovoju su savo jausmais. Jie mano dalis, o dabar jie – mano, kaip ir IS , gyvenimo dalis – svarbiausia yra kuo labiau išnaudoti tai, ką darome.