Išsėtinės sklerozės tipai

Visų tipų išsėtinę sklerozę sukelia vienodas ligos biologinis procesas.

Daugelį metų neurologai skirstė išsėtinę sklerozę į atskirus tipus: recidyvuojančią-remituojančią IS (RRIS), pirminę progresuojančią IS (PPIS) ir antrinę progresuojančią IS (APIS).1, 2 Šie tipai įprastai apibūdinami skirtinga simptomų eiga, kuri pastebima IS progresuojant.

Visgi naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad šie ligos tipai nėra tokie skirtingi. Nepriklausomai nuo to, kurio tipo IS sergate, ligos biologinis procesas yra toks pat.1, 3 Visų tipų liga nuo pat pradžių nuolat progresuoja – tai vyksta, net jei nepatiriate simptomų ir nepriklausomai nuo jų eigos.1, 3 Būtent todėl taip svarbu kuo anksčiau imtis veiksmų išsėtinei sklerozei valdyti (įskaitant jums tinkamo gydymo pradėjimą ir sveikos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo palaikymą).1, 4

Skaitydami toliau, rasite daugiau informacijos apie IS tipus ir kodėl jie iš tiesų nėra tokie skirtingi...

Kodėl tada svarbu žinoti, kokio tipo liga sergate? Žinojimas, kokio tipo IS sergate, padės jūsų sveikatos priežiūros specialistams geriau numatyti, kaip vystysis jūsų liga, nuspėti, kaip ji gali paveikti jus ateityje, ir įvertinti jums tinkamas gydymo galimybes. Bet pirmiausia jums turi būti nustatyta  diagnozė ir jos tipas, o šis procesas gali būti ilgas. Diagnozavimas gali būti sudėtingas, nes išsėtinės sklerozės eiga yra nenuspėjama, daug metų simptomai atsiranda ir išnyksta, be to, kiekvieno žmogaus patiriami simptomai skiriasi.

Trys pagrindiniai IS tipai (RRIS, PPIS ir APIS) skiriasi tuo, kaip greitai simptomai atsiranda ir kaip jie kinta bėgant laikui. Jūsų patiriami simptomai priklauso nuo to, kurios centrinės nervų sistemos sritys yra pažeistos.1

RRIS yra dažniausia IS forma. Tiesą sakant, 85 proc. sergančiųjų pirmiausia nustatoma RRIS1. Šio tipo simptomai atsiranda ir išnyksta, ja sergantiems žmonėms būdingi paūmėjimai, kurie gali prasidėti staiga, o per ateinančias savaites ar mėnesius išnykti – šis laikotarpis vadinamas remisija.1

Po paūmėjimo simptomai gali beveik arba visiškai išnykti arba išlikti ir tarp paūmėjimų.3 Negaliai didėjant tai gali sukelti stabilų IS progresavimą.1

 

Ar RRIS visada progresuoja?

Visų tipų IS, net RRIS, progresuoja nuo pradžių, net jei nepastebite simptomų.1, 5, 6 Šiuo metu yra gydymo būdų, padedančių sulėtinti šį procesą. Pasitarkite su neurologu apie jums tinkamas gydymo galimybes.

Rekomenduojamas paveikslas. Toliau pateiktame grafike pavaizduota, kad sergant RRIS patiriami paūmėjimo (staigaus simptomų sustiprėjimo) ir remisijos (simptomų išnykimo) laikotarpiai (žalia linija). Biologinis ligos progresavimas vyksta nuo pradžių, net jei nepatiriate jokių simptomų (oranžinė linija)*

* Grafike pateikiama bendro pobūdžio informacija apie tai, kaip progresuoja IS. Jis nėra pagrįstas konkretaus paciento duomenimis.
* Grafike pateikiama bendro pobūdžio informacija apie tai, kaip progresuoja IS. Jis nėra pagrįstas konkretaus paciento duomenimis.

Apie 90 proc. žmonių, kuriems nustatoma RRIS diagnozė, negydant per 25 metus išsivysto APIS. Vis dėlto yra gydymo būdų, kurie gali sulėtinti šį procesą.7 APIS išsivystymo požymiai yra laipsniškai didėjanti negalia ir tarp paūmėjimų vis labiau pastebimi simptomai.3

Kadangi gali būti sunku atpažinti tikslų pokytį iš RRIS į APIS, norint nustatyti APIS diagnozę reikia atidžiai stebėti jūsų simptomų pokyčius, atlikti neurologinius tyrimus ir įvertinti skirtingu metu atliktų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimų vaizdus.7

Ar APIS gali palengvėti?

Pradiniuose APIS etapuose po paūmėjimo jūsų simptomai gali sušvelnėti, tačiau liga ir toliau progresuoja. Bėgant laikui, simptomai tarp paūmėjimų tampa vis labiau pastebimi, kol nebeįmanoma atskirti aiškių paūmėjimų, o simptomai stiprėja nuolat.1 Nors IS sukelti nervų pažeidimai yra neatitaisomi, tinkamas ligos valdymas ankstyvajame RRIS etape gali pašalinti IS simptomus ir padėti fiziškai atsigauti. Taip pat yra gydymo būdų, lėtinančių ligos biologinį procesą ir atitolinančių RRIS progresavimą į APIS.1, 3, 8

Rekomenduojamas paveikslas. Toliau pateiktame grafike pavaizduotas įprastinis bėgant laikui vykstantis perėjimas iš RRIS į APIS. Simptomai tarp paūmėjimų laipsniškai sunkėja tol, kol nebeįmanoma atskirti aiškių paūmėjimų (žalia linija). Biologinis ligos progresavimas vyksta nuo pradžių, net jei nepatiriate jokių simptomų (oranžinė linija).*

* Grafike pateikiama bendro pobūdžio informacija apie tai, kaip progresuoja IS. Jis nėra pagrįstas konkretaus paciento duomenimis.
* Grafike pateikiama bendro pobūdžio informacija apie tai, kaip progresuoja IS. Jis nėra pagrįstas konkretaus paciento duomenimis.

PPIS diagnozė nustatoma tik apie 10 proc. sergančiųjų, dažniausiai – 40–50 metų amžiaus žmonėms.1, 9

Šio tipo liga sergantys žmonės paprastai nepatiria aiškių paūmėjimų ir remisijų. Jų simptomai pirmiausia būna vos pastebimi, o laikui bėgant palaipsniui stiprėja.8 Dėl šios priežasties PPIS diagnozės nustatymas gali užtrukti. Registruodami patiriamus simptomus galite padėti savo sveikatos priežiūros specialistams kiek įmanoma anksčiau nustatyti diagnozę, paskirti tinkamą gydymą ir sulėtinti ligos progresavimą.1, 8

Rekomenduojamas paveikslas. Toliau pateiktame grafike pavaizduota, kad sergant PPIS bėgant laikui patiriamas laipsniškas simptomų stiprėjimas (žalia linija) be aiškių paūmėjimų ir remisijų. Biologinis ligos progresavimas vyksta nuo pradžių, net jei nepatiriate jokių simptomų (oranžinė linija).*

* Grafike pateikiama bendro pobūdžio informacija apie tai, kaip progresuoja IS. Jis nėra pagrįstas konkretaus paciento duomenimis.
* Grafike pateikiama bendro pobūdžio informacija apie tai, kaip progresuoja IS. Jis nėra pagrįstas konkretaus paciento duomenimis.
  • IS tipai gali skirtis simptomų eiga ir jų vystymusi laikui bėgant, bet jų visų ligos biologinis procesas yra vienodas.1, 3, 10
  • Visų tipų liga progresuoja nuo ankstyviausių ligos stadijų, net jei nepatiriate simptomų.1, 3, 10
  • Imdamiesi aktyvaus vaidmens valdymo procese galite padėti greičiau sudaryti jums tinkamą gydymo planą ir taip sulėtinti IS progresavimą.

Yra žinoma, kad IS progresuoja. Gilinkite savo žinias apie ją.

  1. Giovannoni G, et al. Mult Scler Relat Disord. 2016;9:S5–48.
  2. Dunn SE et al. Curr Top Behav Neurosci. 2015;26:57–86.
  3. Cree BAC et al. Ann Neurol. 2019;85(5):653–666.
  4. World Health Organization. 2020. Healthy diet. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/healthy-diet [accessed March 2020].
  5. Kappos L et al. Poster presented at: the 34th Congress of the European Committee for Treatment and Research in Multiple Sclerosis (ECTRIMS); 2018;Poster P547.
  6. Trojano M., et al. Neurol Sci, 2003;24(Suppl. 5): S268–S270.
  7. National MS Society. Secondary progressive multiple sclerosis. https://www.nationalmssociety.org/What-is-MS/Types-of-MS/Secondary-progressive-MS#section-1. Accessed May 1, 2020.
  8. Tedeholm H et al. Mult Scler. 2013 May; 19(6): 765–774.
  9. MS Trust. Primary Progressive MS. https://www.mstrust.org.uk/a-z/primary-progressive-ms. Accessed March 18, 2020.
  10. Kutzelnigg A et al. Cortical demyelination and diffuse white matter injury in multiple sclerosis. Brain 2005;128(11):2705–2712.