Kiekvieno žmogaus patiriami išsėtinės sklerozės simptomai skiriasi, tačiau ligos biologinis procesas yra toks pat.

Kiekvienas žmogus skirtingas, todėl jūsų išsėtinė sklerozė ir jos simptomai bus unikalūs. Dabar jau žinome, kad, nors patiriami simptomai skiriasi, ligos biologinis procesas yra toks pat.^1–3

Liga progresuoja nuo pradžių, kai prasideda ligos biologinis procesas, kurio metu pažeidžiami galvos ir stuburo smegenų nervai. Net jei nepatiriate naujų ar akivaizdžių simptomų, šis išoriškai nepastebimas procesas tęsiasi.^1–3 Būtent todėl svarbu kuo greičiau atpažinti, pasižymėti ir pranešti apie visus pastebėtus organizmo, mąstymo ar savijautos pokyčius sveikatos priežiūros specialistams. Fiksuodami simptomus ir informuodami apie juos padedate stebėti ligos vystymąsi. Tai gali padėti kiek įmanoma anksčiau gauti tinkamą gydymą, lėtinantį ligos biologinį progresavimą.^1–4

Kada, kur, kaip dažnai ir kokio stiprumo simptomai pasireikš, priklauso nuo to, kurioje smegenų ir organizmo vietoje yra nervų pažeidimas.¹ Jūsų simptomų pasirodymas (ir išnykimas) bėgant laikui priklauso nuo to, kokio tipo liga sergate, tačiau nepamirškite, kad visais atvejais simptomus sukeliantis ligos biologinis procesas yra toks pat. IS tipų puslapyje pastebėsite, kad skirtingi tipai, tiesą sakant, nėra tokie jau skirtingi.

Toliau rasite daugiau informacijos apie įvairius IS simptomus, kuriuos galite patirti, ir patarimų, kaip juos valdyti.

Ankstyvieji išsėtinės sklerozės simptomai gali būti švelnūs ir dažnai kaip atsiranda, taip ir pranyksta.¹ Vis dėlto svarbu nenuvertinti šių ankstyvų įspėjamųjų požymių ir nepriskirti jų su IS nesusijusioms priežastims. Jūsų gydytojui šie simptomai gali padėti patvirtinti pradinę diagnozę arba įvertinti, kaip progresuoja jūsų liga.

Dažniausi ankstyvieji požymiai¹

• Sensoriniai sutrikimai. Tai gali būti nutirpimas, dilgsėjimas ar deginimo jausmas. Apie 40 proc. sergančių žmonių pamini šiuos simptomus pirmą kartą apsilankę klinikoje.
• Motorikos sutrikimai arba judėjimo sunkumai. Šie simptomai apima raumenų silpnumą ir sąstingį, nerangumą ir vaikščiojimo sutrikimus. Apie 40 proc. IS sergančių žmonių pirmiausia pastebi su motorinėmis funkcijomis susijusias problemas.
• Regėjimo sutrikimai. Tai gali būti įvairūs regėjimo pakitimai, pvz., skausmingi akių judesiai, neryškus matymas, išblukęs vaizdas arba spalvų regėjimo praradimas. Apie 30 proc. žmonių regėjimo sutrikimus nurodo kaip pirmąjį savo simptomą.
• Nuovargis. Dėl fizinės ar protinės energijos trūkumo galite jaustis labai pavargę ar išsekę, o tai gali trukdyti kasdieniam gyvenimui. Apie 30 proc. žmonių nuovargį nurodo kaip pirmąjį savo simptomą.
• Kognityvinių funkcijų sutrikimai. Daugelis sergančių žmonių savo IS kelionės pradžioje susiduria su mąstymo sunkumais (tokiais kaip sumišimas, mąstymo ar atminties sutrikimai). Dažnai sudėtinga įvertinti, ar šie požymiai susiję su išsėtine skleroze, ar ne, nes žmonės ne visada praneša apie šiuos simptomus iš karto, kai tik juos pastebi.⁵

„Pirmasis simptomas, atvedęs mane iki diagnozės, buvo kairės kojos nutirpimas. Po kelių dienų jis išnyko, tačiau vėliau atsirado abiejose kojose, išplito ir apėmė pusę liemens, vieną ranką ir kaklą. Šis pojūtis po kelių savaičių išnyko, o maždaug po metų sugrįžo.“

Katie

Gyvena su IS nuo 2016

rmsLabelViewAuthorProfile

„Pirmasis mano patirtas IS simptomas buvo kojų silpnumas. Tačiau diagnozės pradėta ieškoti ir ji nustatyta tik tuomet, kai man ėmė dvejintis vaizdas.“

Grace’ė

Gyvena su IS nuo 2017

rmsLabelViewAuthorProfile

Daugelis ankstyvųjų IS požymių kaip atsiranda, taip ir išnyksta, tačiau svarbu juos stebėti nuo pradžių, kad jūsų gydytojas galėtų įvertinti, kaip simptomai kinta bėgant laikui, ir kad kuo anksčiau gautumėte reikiamą gydymą.¹

Kaip pamatyti nepastebimą

Fizinius IS simptomus, tokius kaip raumenų spazmai, vaikščiojimo sunkumai ir kalbos sutrikimai, pamatyti ir stebėti gan paprasta. Paprastai jie vadinami matomais simptomais.⁶ Tačiau išsėtinei sklerozei būdingi ir simptomai, kuriuos sudėtingiau pastebėti išoriškai. Jie vadinami nematomais simptomais ir apima nuovargį, depresiją, atminties ir mąstymo sutrikimus.

Pastaruosius požymius pastebėti daug sudėtingiau, nes ne visada aišku, ar jie susiję su liga.⁶ Jei jūsų pirmieji simptomai nematomi, jie gali likti nefiksuoti net kelerius metus. Todėl itin svarbu pasižymėti bet kokius, net nedidelius savo organizmo ir savijautos pokyčius ir pranešti apie juos sveikatos priežiūros specialistams, net jei manote, kad jie nėra susiję su IS.^{1, 6}

Toliau paveiksle matote kai kuriuos dažnai pasireiškiančius matomus ir nematomus  ligos simptomus.^{1, 6}

Kaip kalbėti apie nematomus simptomus su kitais žmonėmis

Kai kuriuos iš šių nematomų simptomų gali būti sudėtinga paaiškinti kitiems žmonėms. Tačiau jei savo sveikatos priežiūros specialistams tiksliai apibūdinsite, kaip jaučiatės, jie gali padėti pasirūpinti, kad gautumėte reikiamą gydymą ir pagalbą.

Kartais verta pabandyti paaiškinti šias problemas savo draugams, šeimai ir kolegoms⁶, kad jie suprastų, ką išgyvenate. Nepamirškite: jie sužinos, kas vyksta, tik tada, jei jiems pasakysite.

„Daugelis žmonių nesupranta, ką reiškia sirgti IS – jiems atrodo, kad šia liga sergantys žmonės vaikšto pasiremdami lazdele ar sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Jie nesuvokia, kad dažniausiai ši liga yra nematoma.“

Katie

Gyvena su IS nuo 2016

rmsLabelViewAuthorProfile

Kokie požymiai išduoda ligos progresavimą?

Daugeliui žmonių išsėtinės sklerozės diagnozė nėra nustatoma tol, kol jie nepatiria aiškių simptomų. Tai reiškia, kad ligos progresavimas gali ilgai likti nepastebėtas, kol organizme tęsiasi ligos biologinis procesas.¹

„Diagnozė man buvo nustatyta 27-erių, bet manau, kad sergu IS nuo 23-ejų, kai pirmą kartą pastebėjau simptomus. Visą šį laiką ligos keliama žala tęsėsi, tad dabar turiu kojų problemų, nebegaliu bėgioti. Dėl to patarčiau kuo anksčiau pradėti vertinti simptomus rimtai, nuo jų nesislėpti. Aktyvus požiūris gali padėti sumažinti progresavimą ir jos sukeliamą žalą.“

Grace’ė

Gyvena su IS nuo 2017

rmsLabelViewAuthorProfile

Kiekvieno sergančiojo patiriami ligos simptomai yra unikalūs.⁷

Kasdieniame gyvenime jie gali pasireikšti nežymiai ir nepastebimai, o bėgant mėnesiams ar metams palaipsniui stiprėti. Taip pat yra požymių, kurie gali būti pastebimi labiau, bet atsirasti ir išnykti.^{6, 7}

Nepriklausomai nuo to, kaip ir kada jie pasireiškia, IS visada progresuoja

– nuo pat pradžių. Kiekvieno žmogaus liga vystosi skirtingu greičiu, tad galite ne vienus metus patirti labai nedaug simptomų ar jų nepatirti visai.¹

Pastebėjus kokių nors naujų požymių ar kūno bei savijautos pokyčių, svarbu pranešti apie juos sveikatos priežiūros specialistams, net jei jie atrodytų maži ir nereikšmingi. Ši informacija kartu su kitomis klinikinio vertinimo priemonėmis, tokiomis kaip MRT

, padės jiems įvertinti, kaip progresuoja jūsų išsėtinė sklerozė.

Nors jūsų patiriamų simptomų derinys yra unikalus, kai kurie simptomai pasitaiko dažniau už kitus.^{1, 6} Toliau lentelėje išvardyta dalis dažniausių IS simptomų ir aprašyta, kokius pojūčius jie gali sukelti.

Nepamirškite, kad nors egzistuoja daugybė įvairių simptomų, daugelis jų kaip atsiranda, taip ir išnyksta, be to, labai mažai tikėtina, kad pasireikš visi.¹ Dabar egzistuoja veiksmingų būdų juos valdyti.

Spustelėję toliau pateiktas nuorodas rasite daugiau informacijos apie išsėtinės sklerozės būdingus simptomus ir jų valdymą.

Kiekvienas ligą patiria skirtingai.⁷ Paprašėme žmonių, sergančių IS, apibūdinti, kokius simptomus patyrė jie. Visi šie žmonės skirtingi, o jų patirtis sergant – taip pat.

„Kai nėra paūmėjimo, dažniausiai patiriu tokius simptomus kaip depresija, dilgčiojimas abiejose kojose, skausmas, nuovargis, galvos skausmas ir migrena, jautrumas šilumai ir šalčiui.“

Katie

Gyvena su IS nuo 2016

rmsLabelViewAuthorProfile

„Praėjus metams po simptomų, dėl kurių man buvo nustatyta pradinė diagnozė, atsiradimo nustojau jausti dešinę koją, bet tai truko tik savaitę. Nuo tada nebuvo jokių problemų ar simptomų.“

Mike’as

Gyvena su IS nuo 2014

rmsLabelViewAuthorProfile

„Dažnai jaučiu kojų silpnumą ir nuovargį.“

Grace’ė

Gyvena su IS nuo 2017

rmsLabelViewAuthorProfile

„Šilumos netoleravimas! Man visada per šilta. Taip pat patiriu nedidelių pusiausvyros sutrikimų.“

Conor’as

Gyvena su IS nuo 2017

rmsLabelViewAuthorProfile

Jei patiriate bet kuriuos iš šių simptomų, informuokite apie juos savo sveikatos priežiūros specialistus. Tai padės jiems suprasti, kaip progresuoja

jūsų IS, ir leis priimti reikiamus sprendimus dėl jums tinkamo gydymo plano

.

Svarbu pranešti savo sveikatos priežiūros specialistams apie visus patirtus simptomus nepriklausomai nuo to, ar jie atrodo susiję su IS, ar ne.¹ Ne visi simptomai bus susiję su liga, bet kuo daugiau detalių pateiksite, tuo geresnį gydymo planą jie galės sudaryti.

Stenkitės būti aktyvūs valdydami išsėtinę sklerozę ir registruokite savo simptomus nuo pat pradžių. Taisyklių, kaip tai daryti, nėra, bet norėdami reguliariai pasižymėti tarp apsilankymų klinikoje patiriamus simptomus galite pasinaudoti dienoraščius ar mobiliąja programėle.²⁸

„Vizitai klinikoje visada būna per trumpi, todėl praverčia, jei pacientai prieš apsilankymą apgalvoja, ką nori man papasakoti: ar jie patyrė naujų simptomų arba simptomai pasunkėjo, kaip smarkiai tai veikia jų gyvenimą. Tokia informacija išties vertinga.“

Gyd. Licinio’as Craveiro

Neurologas

„Savo simptomus registruoju pasakodama apie juos mamai, užsirašydama kalendoriuje ir dienoraštyje. Pasižymiu pastebėtus simptomų pokyčius ir jų trukmę.“

Katie

Gyvnena su IS nuo 2016

rmsLabelViewAuthorProfile

Jei registruosite savo simptomus, neurologui bus lengviau įvertinti, kaip progresuoja jūsų ligą. Tai padės pritaikyti gydymą, kuris sulėtintų ligos biologinį procesą ir sumažintų IS požymių įtaką jūsų gyvenimui.^{1, 29} Simptomų registravimas taip pat gali padėti jums geriau suprasti asmeninę kelionę ir užfiksuoti, kas padeda valdyti simptomus, o kas neturi poveikio. Kartais vien ligos požymių užrašymas gali padėti pasijusti geriau ir išlaisvinti mintis.^{28, 29}

Kiekvieno žmogaus simptomai skirsis ir išsėtinės sklerozės patirtis bus unikali. Pasikalbėkite su savo sveikatos priežiūros specialistų komanda apie patiriamus simptomus – bus lengviau nuspręsti, kuri ligos valdymo strategija būtų tinkamiausia jums.

_{* Gyd. Licinio’as Craveiro yra nepriklausomoje klinikoje Europoje dirbantis neurologas ir „Roche“ darbuotojas.}

Kalbant apie išsėtinės sklerozės simptomus, svarbu nepamiršti kelių pagrindinių dalykų.

• Mes visi esame skirtingi ir tai, kokią įtaką IS turi jums, yra unikali patirtis.
• Simptomų yra daugybė, bet menkai tikėtina, kad patirsite juos visus. Be to, atsiradę simptomai dažnai laikui bėgant išnyksta.¹
• Net kai nepatiriate naujų ar pastebimų simptomų, liga ir toliau progresuoja.¹
• Registruodami simptomus ir informuodami savo sveikatos priežiūros specialistų komandą apie pastebėtus pokyčius (kad ir kokie maži jie būtų), padėsite sudaryti jums tinkamą ligos valdymo planą ir sulėtinti ligos progresavimą.^{28, 29}

Literatūra:

1. Ben-Zacharia A, et al. Int J MS Care. 2018; 20(6): 287–297.

2. Giovannoni G, et al. Mult Scler Relat Disord. 2016;9(Suppl 1):S5–48.

3. Wendrich, K et al. Int J MS Care. 2019; 21(6): 282–291

1. Giovannoni G, et al. Mult Scler Relat Disord. 2016;9:S5–48.
2. Kappos L, et al. P547. ECTRIMS, 2018.
3. Cree BAC, et al. Ann Neurol. 2019;85:653–66.
4. Brownlee WJ, et al. Lancet. 2017;389:1336–46.
5. Schulz D, et al. J Neurol. 2006;253:1002–10.
6. White CP, et al. J Neurosci Nurs. 2008;40:85–95.
7. Kasser SL, et al. Disabil Health J. 2017;10:207–13.
8. Gelfand JM. Handb Clin Neurol. 2014;122:269–90.
9. Murphy KL, et al. Multiple Sclerosis: Perspectives in Treatment and Pathogenesis, Chapter 4. 2017.
10. Braley TJ, Chervin RD. Sleep. 2010;33:1061–7.
11. Beiske AG, et al. Eur J Neurol. 2004;11:479–82.
12. Davis SL, et al. Handb Clin Neurol. 2018;157:701–14.
13. National MS Society. Dizziness and vertigo. https://www.nationalmssociety.org/Symptoms-Diagnosis/MS-Symptoms/Dizziness-and-Vertigo [accessed July 2020].
14. de Silva RN, et al. Pract Neurol. 2019;19:196–207.
15. Hugos CL, Cameron MH. Curr Neurol Neurosci Rep. 2019;19:79.
16. Balci PB. Arch Neuropsychiatry 2018;55:(Suppl 1):S49−53.
17. Oreja-Guevara C, et al. Frontier Neurol. 2019;10:(581)1–9.
18. Feenaughty L, et al. Clin Linguist Phon. 2013;27:134–51.
19. Merson RM, Rolnick MI. Phys Med Rehabil Clin N Am. 1998;9:631–41.
20. De Pauw A, et al. Clin Neurol Neurosurg. 2002;104:345–51.
21. MS Trust. MS Hug. https://www.mstrust.org.uk/a-z/ms-hug [accessed July 2020].
22. Koch M, et al. J Neurol. 2007;254:133–45.
23. Schmidt EZ, et al. J Neural Transm. 2005;112;1201–11.
24. Fletcher SG, et al. Nat Clin Pract Urol. 2009;6:96–107.
25. José Sá M. Clin Neurol Neurosurg. 2008;110;868–77.
26. Löffler LAK, et al. J Comp Neurol. 2016;524:1727–43.
27. Mahadeva A, et al. Am J Clin Exp Immunol. 2014;3:57–67.
28. Hodge BH. Fam Pract Manag. 2013;20:24–28.
29. MS Trust. Diary of symptoms. https://www.mstrust.org.uk/a-z/diary-symptoms [accessed July 2020].