Nenuostabu, kad maždaug 60 proc. sergančiųjų patiria psichikos sveikatos sutrikimų.¹ Ryšys tarp išsėtinės sklerozės ir psichinės gerovės yra sudėtingas ir kiekvienam žmogui unikalus.¹

Nėra iki galo aišku, ar nuotaikos, emocijų ir elgesio pokyčiai atsiranda dėl tiesioginio IS poveikio smegenims, ar yra netiesioginė gyvenimo su liga pasekmė.^{1, 2} Pavyzdžiui, nuotaikos ar emocijų pokyčiai gali būti susiję su diagnozės pripažinimu, susirūpinimu dėl ateities arba tam tikrų vaistų nuo išsėtinės sklerozės šalutiniu poveikiu.^{1, 2}

Nepriklausomai nuo nerimą, stresą ar liūdesį sukeliančių priežasčių, yra būdų, padedančių kontroliuoti šiuos jausmus ir emocijas. Jūsų gydytojas gali išrašyti vaistų, be to, yra kitų metodų, kuriuos galima apsvarstyti – tokių kaip psichoterapija ir psichologinis konsultavimas.^{1, 3} Ženkite pirmąjį žingsnį ir aptarkite savijautą su sveikatos priežiūros specialistais – jie padės rasti jums tinkamą sprendimą. 

Anksčiau Katie patirdavo psichikos sveikatos sunkumų. Ją vargino nuotaikų kaita ir panikos priepuoliai, be to, ji nuolat jaudinosi ir dėl to jautėsi itin nelaiminga. Tai tapo didele problema, kuri paveikė visas gyvenimo sritis, ir Katie suprato, kad turi imtis veiksmų tam suvaldyti.

Ji išsipasakojo gydytojui

Kalbėdama apie savo jausmus su patikimu žmogumi, Katie pajuto, kad gali vėl kontroliuoti situaciją. Dabar emocinę gerovę ji laiko tokiu pat svarbiu IS aspektu kaip ir visi kiti. Ji reguliariai aptaria su gydytoju savijautą ir praneša apie bet kokius pastebėtus nuotaikos pokyčius.

Katie ėmė palaikyti ryšius su draugais, šeima ir platesne bendruomene

Pasijusti geriau merginai padėjo ir bendravimas su bendraminčiais internetu bei vietinėse IS savitarpio pagalbos grupėse.

Paramos ji taip pat sulaukia iš šeimos ir draugų. Nors kalbėti apie savo diagnozę ar simptomus su artimais žmonėmis gali būti nelengva, jie yra vertingas paramos šaltinis, kai jos labiausiai reikia.³ Santykių puslapyje rasite daugiau informacijos apie tai, kaip palaikyti pozityvų pokalbį su šeima ir draugais.

Svarbiausi Katie patarimai, kaip, nepaisant išsėtinės sklerozės, rūpintis savo psichikos sveikata ir gerove 

1. Gilus kvėpavimas padeda sumažinti stresą ir išvengti panikos.
2. Meditacijos programėlės gali padėti atsikratyti streso.
3. Pakankamai ilsėkitės.
4. Prisijunkite prie internetinių bendruomenių. Dalykitės savo potyriais.
5. Apsupkite save pozityviais žmonėmis.
6. Kalbėkite apie savijautą su gydytoju, šeima ir draugais.
7. Pasilepinkite ir skirkite dieną tik sau: apsipirkite, pažiūrėkite filmą ar tiesiog išgerkite kavos. Paprasti dalykai gali turėti didelį poveikį!
8. Nebijokite pasikalbėti su gydytoju ir vartoti paskirtų vaistų. 

Liga gali sukelti unikalių iššūkių, tačiau jūs nesate vieni. Pagalba egzistuoja ir yra įvairių būdų, galinčių padėti jums susidoroti su kylančiais iššūkiais. Tai gali būti vaistai, psichoterapija ir įvairaus pobūdžio konsultacijos.^{4, 5}

Toliau rasite daugiau informacijos, o pasirinkti jums tinkamiausius būdus gali padėti sveikatos priežiūros specialistai.

Gydytojas gali išrašyti jums vaistų, kurie padės palengvinti depresijos ir nerimo pojūčius. Tai gali būti antidepresantai, pvz., selektyvaus poveikio serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).¹ Vaistus galima derinti su kitais metodais, pvz., psichologo (ar psichologiniu) konsultavimu.¹

Psichoterapijos tikslas – padėti pakeisti jūsų mąstymą, kad atsikratytumėte neigiamų jausmų ir reakcijų į tam tikras situacijas.⁵ Pavyzdžiui, psichoterapija gali padėti atpažinti kylančias neigiamas mintis ir pakeisti jūsų reakciją į jas – išmokyti reaguoti konstruktyviai, o ne negatyviai.⁶ Įrodyta, kad šie metodai padeda sergantiesiems IS įveikti depresiją, nerimą ir nuovargį.^{7, 8}

Psichologo konsultavimas, arba pokalbio terapija, yra konfidencialus pokalbis su kvalifikuotu specialistu akis į akį arba telefonu ar internetu. Per pokalbį aptariami sergant IS kylantys emociniai iššūkiai. Šių seansų forma priklauso nuo konsultanto, įprastai reikia ne vieno seanso.⁹