Išsėtinė sklerozė gali paveikti jūsų regėjimą. Padėsime suprasti, kaip galite tai pakeisti

Išsėtine skleroze sergantiems žmonėms būdingi regėjimo sutrikimai, kurie dažnai yra pirmasis ligos požymis, pastebimas dar prieš nustatant diagnozę.^{1, 2} Nors regos problemos gali atsirasti staiga ir veikti beveik kiekvieną jūsų kasdienio gyvenimo aspektą, dažnai jos yra trumpalaikės, be to, egzistuoja būdų jas valdyti.³

Daugeliui žmonių regėjimo sutrikimai atsiranda ir išnyksta, tačiau vienam iš trijų sergančiųjų vėlesnėje ligos stadijoje šios problemos gali išlikti ilgesnį laiką.⁴ Ligos sukeltas visiškas regėjimo praradimas yra labai retas, o ilgalaikius regėjimo sutrikimus patiriančių žmonių rega paprastai palaipsniui blogėja kelerius metus.³ Kai kurie veiksniai, pvz., stresas, šiluma ir nuovargis, gali sustiprinti regėjimo problemas, tad stenkitės neperkaisti, jei tai būdinga ir jums.⁵

Regos sutrikimus įprastai aptinka ir vertina oftalmologas (akių gydytojas) ar neurologas. Jie gali ištirti akis arba nusiųsti jus atlikti MRT tyrimo, kad patikrintų, ar nėra akyje esančio nervo (optinio nervo) uždegimo.⁶

Dažniausios su IS susijusios regėjimo problemos^{6, 7}:

• dvejinimasis akyse (diplopija);
• optinio nervo uždegimas, galintis sukelti akių skausmą, neryškų regėjimą ir kitus regėjimo sutrikimus (optinį neuritą);
• nevalingi akių judesiai (nistagmas).

Šios problemos išsamiau aptariamos tolesniuose skyriuose.

Jei sergate išsėtine skleroze ir patiriate regos sutrikimų, jums gali tekti informuoti apie tai savo šeimos gydytoją, nes jie gali veikti jūsų gebėjimą vairuoti.⁴ Atsižvelgdamas į jūsų patiriamas regėjimo problemas, gydytojas galės patarti, ar galite vairuoti.

Jei dirbate ten, kur reikia vairuoti, ar ruošiatės įsidarbinti tokiame darbe ir susiduriate su regos sutrikimais, teisės aktuose nustatyta tvarka jums gali būti privaloma pranešti apie tai savo darbdaviui. Daugiau rekomendacijų ir patarimų, susijusių su darbu sergant IS, rasite karjeros skyriuje.

Toliau rasite informacijos, kaip tvarkytis su regos sutrikimais ir apriboti jų įtaką savo gyvenimui.

Ne visada lengva suprasti, ar jūsų regėjimo problemas sukelia IS, ar kitos priežastys. Svarbu pateikti gydytojui kuo išsamesnę informaciją, kad jis galėtų suprasti, kas vyksta. Nedelsdami informuokite gydytoją apie pastebėtus regėjimo pokyčius ar akių skausmą.⁴ Taip pat patartina nuolat tikrinti akių būklę ir apie visas pastebėtas problemas iš karto pranešti savo gydytojui.

Anksti pastebėjus šiuos sutrikimus, galima sumažinti IS sukeliamą žalą ir greičiau atsigauti po patirtų simptomų.⁴

Toliau rasite daugiau informacijos apie regėjimo problemas, kurių galite patirti, ir patarimų, kaip jas valdyti.

Kas yra dvejinimasis akyse?

Dvejinimasis akyse (diplopija) – tai dviejų vaizdų matymas vietoj vieno. Jis pasireiškia, kai iš abiejų akių į smegenis keliaujantys signalai nėra suderinami, tad kiekviena akis mato atskirą vaizdą.⁸

Dvejinimasis akyse pasireiškia šiek tiek daugiau nei trečdaliui sergančiųjų IS.⁹ Jei dvejinasi akyse, jūs matote du vaizdus vieną šalia kito, vieną ant kito ar net šiek tiek pasvirusius.¹⁰ Kiekvieno sergančiojo potyriai yra unikalūs. Kartais dvejinimasis akyse gali atsirasti tik žiūrint tam tikra kryptimi. Dėl šios problemos taip pat galite jausti pykinimą ar sukimosi pojūtį, ji gali sukelti pusiausvyros sutrikimų.⁴

„Dvejintis akyse man pradėjo prieš nustatant IS diagnozę – maniau, kad taip yra dėl man paskirtų į akis lašinamų vaistų ir juos reikia pakeisti. Tačiau vėliau sužinojau, kad tai buvo paūmėjimas“

Grace’ė

Gyvena su IS nuo 2017

rmsLabelViewAuthorProfile

Kaip valdyti dvejinimąsi akyse?

Kartais gali padėti raiščio ryšėjimas ant vienos akies, kad vienas iš vaizdų būtų blokuojamas.⁸ Jei dvejinimasis akyse atsiranda paūmėjimo metu, paprastai jis išnyksta savaime, bet atsigavimui pagreitinti jums gali būti paskirta vartoti steroidus.⁴ Jei dvejinimasis akyse išlieka ilgiau, jūsų sveikatos priežiūros specialistų komanda gali pasiūlyti į akinius įdėti specialią prizmę, padedančią suderinti abu vaizdus.^{3, 8}

Kas yra optinis neuritas?

Optinis neuritas atsiranda, kai liga sukelia akyje esančio nervo (vadinamo regos nervu) uždegimą ir pažeidimą.^{1, 10} Tai dažna problema – kuriuo nors metu ją patiria apie pusė IS sergančių asmenų. Dažnai tai būna pirmasis simptomas, kurį žmonės pastebi prieš nustatant diagnozę.^{1, 4, 9}

Optinis neuritas gali sukelti šias problemas^{5, 10}:

• akies skausmą;
• šviesos blyksnius;
• akląsias dėmes;
• neryškų, miglotą ar silpną matymą;
• regėjimo viena akimi praradimą;
• matomos spalvos ne tokios ryškios arba išblukusios;
• ribotą regėjimo lauką.

Optinis neuritas įprastai atsiranda staiga, būklė kelias dienas blogėja. Dažna sunkiausiai būsena  būna praėjus dviem savaitėms nuo simptomų pradžios. Po to padėtis gerėja ir dažniausiai visiškai atsistato maždaug po mėnesio.⁶

Kaip valdyti optinį neuritą?

Dažniausiai optinis neuritas yra laikina problema, tačiau jei kelia nepatogumų, gydytojas gali paskirti vartoti dideles dozes steroidų, kad greičiau atsigautumėte ir išvengtumėte nepataisomo nervų pažeidimo.¹ Nepamirškite, kad patirdami regėjimo sutrikimų privalote pasitarti su sveikatos priežiūros specialistų komanda. Jie gali įvertinti šiuos sutrikimus sukeliančią priežastį ir padėti jums tinkamai gydyti konkrečias regėjimo problemas, kurias patiriate.

Kas yra nistagmas?

Nistagmas, kartais vadinamas „akių šokiu“, gali atsirasti, jei pažeidžiamos tam tikros jūsų smegenų ar akyje esančio nervo sritys.^10–12 Jis gali sukelti nekontroliuojamus akių judesius – akys greitai juda iš vieno šono į kitą, iš viršaus į apačią ar aplink fiksuotą tašką.¹¹

Su nistagmu susiduria maždaug trečdalis sergančiųjų IS.¹³ Tai dažna galvos sukimosi ir pykinimo priežastis, kartais galinti sukelti kitų regėjimo sutrikimų. Jei jums pasireiškia ir pusiausvyros sutrikimų, gali padidėti griuvimo tikimybė.¹⁰

Jei patiriate nistagmą, kartais galite pastebėti atsiradusį galvos linksėjimą ar purtymą – taip jūsų organizmas bando kompensuoti akių blaškymosi poveikį, kad galėtumėte susikaupti.¹⁴

Kaip valdyti nistagmą?

Jei patiriate nistagmą, jūsų sveikatos priežiūros specialistų komanda gali pasiūlyti tokius sprendimus:

• specialių akinių ar kontaktinių lęšių nešiojimas; ¹⁴
• operacija ar botokso injekcijos; ¹⁵
• vaistai, pvz., raumenis atpalaiduojantys preparatai ar nerimą slopinančios tabletės. ^{12, 16}

Pasireiškus kokių nors regėjimo sutrikimų, nedelsdami aptarkite juos su savo sveikatos priežiūros specialistų komanda, kad jie galėtų rekomenduoti geriausius šių sutrikimų įveikimo būdus.

Kas yra kaleidoskopinis efektas?

Dėl kaleidoskopinio efekto susidaro įspūdis, kad žiūrite pro kaleidoskopą: vaizdas atrodo suskaidytas ir ryškių spalvų arba švytintis.¹⁷ Šis regėjimo sutrikimas dažniausiai yra trumpalaikis ir paprastai atsiranda prieš migreną, kurią IS sergantys žmonės patiria dažniau.^{17, 18}

Kaleidoskopinį efektą gali sukelti dviejų tipų migrena¹⁹:

• migrena su aura. Smegenyse esantys nervai klaidingai sudirginami ir siunčia netvarkingus signalus į jūsų akis. Tai gali sukelti regėjimo lauke vizualinį poveikį, vadinamą aura;
• tinklainės migrena. Į akis patenka mažiau kraujo, todėl gali atsirasti akloji dėmė, mirksinčios šviesos ar net laikinas aklumas vienoje akyje.

Kaip valdyti kaleidoskopinį efektą?

Nors šis regėjimo sutrikimas gali kelti nerimą, paprastai jis yra trumpalaikis ir pranyksta maždaug per valandą, todėl dažniausiai gydymas kaleidoskopiniam efektui nėra reikalingas ir neskiriamas.^{17, 19}

Kas yra skotoma?

Skotoma – tai regėjimo lauke atsiradusi akloji dėmė, kurią gali sukelti jūsų akyje esančio nervo pažeidimas ar uždegimas (toks pažeidimas vadinamas optiniu neuritu).^{10, 16}  Ši dėmė gali atsirasti regėjimo lauko centre ar jo pakraštyje.⁶ Ji gali būti tamsi, labai šviesi, išsiliejusi ar mirksinti.²⁰ Gali būti sunku matyti tam tikras spalvas arba prireikti ryškios šviesos, kad aiškiai matytumėte.²¹

Akloji dėmė taip pat gali būti susijusi su kitomis būklėmis. Pavyzdžiui, ji gali būti ankstyvasis migrenos požymis.^{21, 22}

Kaip valdyti skotomas?

Jei akląją dėmę sukelia akies nervo uždegimas paūmėjimo metu, gydytojas gali paskirti steroidų, kad numalšintų uždegimą.¹⁶ Taip pat galite išmėginti kitus šios problemos sprendimo būdus. Štai keli jų pavyzdžiai:

• garsinės knygos. Jos leidžia klausyti skaitomų knygų, tad nereikia varginti akių skaitant;
• didinamieji stiklai. Galite dėvėti juos ant akių, kad smulkios detalės taptų didesnės ir lengviau įžiūrimos. Tai gali padėti, jei jūsų regėjimo lauke yra akloji dėmė;
• kompiuterio ekrano blizgesį mažinantis filtras. Patiriant regos sutrikimų, su tokiu filtru gali būti patogiau naudotis kompiuteriu. ²⁰

Jei jūsų akloji dėmė yra susijusi su migrena, paprastai ji išnyksta per valandą ar panašų laiką, tad nieko daryti nereikia.^{21, 22}

Kas yra pablogėjęs regėjimas?

Dauguma su išsėtine skleroze susijusių regos sutrikimų yra laikini – paprastai simptomai netrukus išnyksta ir matymas vėl tampa normalus.⁴ Vis dėlto kai kuriais atvejais laikui bėgant regos sutrikimai gali stiprėti, o dalies žmonių regėjimas palaipsniui prastėti. Dažniausiai tai nutinka vėliau, tolesniuose ligos etapuose.²³ IS sukeliamas aklumas yra labai retas, o ilgalaikės regėjimo problemos paprastai reiškia, kad jums reikės prisitaikyti prie to, kaip dabar matote.³

Kaip valdyti regėjimo pablogėjimą?

Prastėjantis regėjimas gali būti gąsdinantis potyris. Tačiau yra būdų palengvinti kasdienį gyvenimą ir padėti sau matyti geriau.⁴

• Pagerinkite apšvietimą namuose. Kai kurios šviesos diodų lemputės yra ryškesnės už įprastas lemputes, o toks apšvietimas gali palengvinti matymą.
• Įsigykite naujų buities priemonių. Kasdienį gyvenimą gali palengvinti specialūs daiktai, pavyzdžiui, matavimo indai su geriau matomomis žymėmis arba laikmačiai su garsiniu signalu.
• Pakeiskite elektroninių įrenginių šrifto dydį arba naudokite pritaikymo neįgaliesiems funkciją. Kai kurie kompiuteriai, telefonai ir planšetės turi specialias funkcijas, palengvinančias jų naudojimą regos sutrikimų turintiems žmonėms.

„Paūmėjimo metu dažnai patiriu regėjimo sutrikimų. Pabundu vidury nakties ir turiu eiti į tualetą, bet visiškai nieko nematau! Šalia lovos dabar įrengtas jungiklis, tad lengvai įjungiu šviesą ir matau kelią iki vonios kambario. Tai man labai padėjo“

Grace’ė

Gyvena su IS nuo 2017

rmsLabelViewAuthorProfile

Taip pat yra gydymo būdų, kurie veikia ligos biologinį procesą ir lėtina regėjimo prastėjimą. Su savo sveikatos priežiūros specialistų komanda pasitarkite, kokie šių simptomų valdymo būdai būtų tinkami jums.²⁴

Kai patiriate bet kokio pobūdžio regėjimo blogėjimą, natūralu jausti nerimą. Jei labai jaudinatės dėl regos sutrikimų ar prastėjančio matymo, skyriuje apie psichikos sveikatą ir gerovę rasite patarimų, kaip kovoti su nerimu. Taip pat esame parengę puslapį apie savitarpio pagalbos grupes – jame pateikiama informacija padės rasti panašių potyrių išgyvenančius žmones, su kuriais galėtumėte pasikalbėti.

1. Gal RL, et al. Corticosteroids for treating optic neuritis. Cochrane Database Syst Rev. 2015;8. Art. No.:CD001430.
2. NICE Diagnosing Multiple Sclerosis -NICE Pathway (updated April 2020) http://pathways.nice.org.uk/pathways/multiple-sclerosis [accessed July 2020].
3. National Multiple Sclerosis Society. Vision Problems in Multiple Sclerosis. https://www.nationalmssociety.org/nationalmssociety/media/msnationalfiles/brochures/brochure-vision-problems.pdf [accessed July 2020].
4. MS Society. MS and your eyes 2018. https://www.mssociety.org.uk/care-and-support/resources-and-publications/publications-search/ms-and-your-eyes [accessed July 2020].
5. MS Society. Eye movement problems. https://www.mssociety.org.uk/about-ms/signs-and-symptoms/eyes-and-sight/eye-movement-problems [accessed July 20].
6. Graves J, Balcer LJ. Clin Ophthalmol. 2010;4:1409–22.
7. Mayo Clinic. Multiple Sclerosis.  https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/multiple-sclerosis/symptoms-causes/syc-20350269?p=1 [accessed July 2020].
8. Adriana ID, et al. Romanian J Ophthalmol 2017;61:166–70.
9. Jasse L, et al. Mult Scler. 2013;19:1618–26.
10. Gelfand JM. Handb Clin Neurol. 2014;122:269–90.
11. Serra A, et al. Front Neurol 2018;9:31.
12. Niestroy A, et al. Clin Ophthalmol 2007;1:267–72.
13. Medscape. What is Nystagmus in Multiple Sclerosis? https://www.medscape.com/answers/1214270-166040/what-is-nystagmus-in-multiple-sclerosis-ms. [accessed July 2020].
14. MS Trust. Nystagmus https://www.mstrust.org.uk/a-z/nystagmus [accessed July 2020].
15. Hobson F, Rowe FJ. Br Orthopt J 2009;6:28–33.
16. Pula JH, et al. Int J MS Care 2010;12:106–13.
17. Healthline. https://www.healthline.com/health/kaleidoscope-vision [accessed July 2020].
18. Healthline. What’s causing my kaleidoscope vision? https://www.healthline.com/health/kaleidoscope-vision [accessed July 2020].
19. Kister I, et al. J Headache Pain 2010;11:417–25.
20. New Life Outlook. How common Is kaleidoscopic vision in people with MS? https://ms.newlifeoutlook.com/kaleidoscope-vision-multiple-sclerosis/ [accessed July 2020].
21. Summit Medical Group. Vision, blind spot (scotoma). https://www.summitmedicalgroup.com/library/adult_health/oph_scotoma/ [accessed July 2020].
22. NICE CKS. Multiple Sclerosis. https://cks.nice.org.uk/multiple-sclerosis#!topicSummary. [accessed July 2020].
23. van Dongen RM, Haan J. F1000Res 2019.2019;8:1219.
24. Medical News Today. How does MS affect the eyes?  https://www.medicalnewstoday.com/articles/325451. [accessed July 2020].
25. Moss HE. Eye Brain 2017:9 13–21.