Mokslinis su mąstymu susijusių procesų pavadinimas yra kognicija, arba pažintiniai procesai.  Tai yra šie procesai^{2, 6–8}:

• informacijos saugojimas ir apdorojimas;
• atmintis;
• planavimas ir sprendimų priėmimas;
• samprotavimo ir problemų sprendimo gebėjimai;
• kalbos apdorojimas.

IS gali paveikti šiuos kognityvinius procesus ir sukelti mąstymo sutrikimų. Vienokių ar kitokių mąstymo problemų patiria apie pusė sergančiųjų.⁷ Pavyzdžiui, galite pastebėti šiuos sutrikimus⁹:

• pamirštate, ko atėjote į kambarį;
• pokalbio metu sunkiai randate tinkamą žodį;
• jums sunku susikaupti ir lengviau išsiblaškote;
• patiriate sunkumų vertindami objektų judėjimo greitį ir atstumą;
• lėčiau apdorojate informaciją;
• jums sunku atlikti kelias užduotis vienu metu, įvertinti prioritetus ar planuoti dienos darbus;
• sudėtinga įsiminti informaciją ar prisiminti kai kuriuos dalykus.

Kognityviniai sutrikimai gali veikti įvairias gyvenimo sritis – tai priklauso nuo jūsų ir jūsų gyvenimo būdo. Mąstymo problemos gali pakeisti jūsų santykius, darbą ir kasdienę veiklą.²

Kognityvinių sutrikimų gali atsirasti dėl išsėtinės sklerozės sukelto smegenų pažeidimo.^{8, 10} Tačiau yra daugybė kitų veiksnių, galinčių veikti jūsų mąstymą – ne visus kognityvinius sutrikimus sukelia IS.

Tam tikrų vaistų nepageidaujamas poveikis

Sergantiesiems kognityvinius sutrikimus paprastai sukelia tiesioginė ligos žala, bet jie gali būti susiję ir su tam tikrų vaistų nepageidaujamu poveikiu¹¹. Įtakos atminčiai ir mąstymui turintys vaistai¹¹:

• steroidai;
• atpalaiduojantys raumenis ;
• kai kurie antidepresantai;
• Kai kurie malšinantys skausmą; 
• nuo traukulių.

Jei vartojate kuriuos nors iš šių vaistų ir patiriate kognityvinių sutrikimų, pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistų komanda. Jie padės įvertinti, ar šiuos sutrikimus sukelia vaistai ar IS, ir pasiūlys geriausią būdą valdyti simptomus.

Kiti IS simptomai

Prie jūsų patiriamų kognityvinių sutrikimų gali prisidėti ir kai kurie kiti ligos simptomai – pavyzdžiui, nuovargis ir nepakankamas miegas gali paveikti budrumą, o depresija ir nerimas trukdyti aiškiai mąstyti.^{2, 11}

Kiti veiksniai

Kognityvinių sutrikimų gali sukelti ir kiti veiksniai, tiesiogiai nesusiję su IS. Jūsų atmintį ir mąstymą gali veikti nepakankamas miegas, stresas, infekcija, piktnaudžiavimas alkoholiu ar per didelė kūno temperatūra.^{2, 11, 12} 

Kartais gali kilti noras priskirti patiriamus kognityvinius sutrikimus kitoms priežastims arba stengtis išspręsti juos savarankiškai.² Bet, jei turite galimybę, pasinaudokite patikimų draugų ar šeimos parama − jie nežino, ką išgyvenate, jei jūs nepasakote.

Kai patiriate kognityvinių problemų, pokalbis su žmonėmis gali padėti geriau suprasti savo simptomus. Jie gali pateikta nuomonė iš šalies, pastebėti jūsų pasikeitimai gali būti naudingas patiriamų pojūčių patvirtinimas.^{3, 13}

Jei šie simptomai trukdo dirbti, galbūt norėsite papasakoti apie juos patikimiems kolegoms ar supratingam viršininkui, kad jie suprastų, kas vyksta. Priklausomai nuo jūsų darbo pobūdžio ir žmonių, kuriems dirbate, kartais verta apsvarstyti, ar pokalbis apie patiriamus simptomus jums gali būti naudingas, ar geriau pasilaikyti diagnozę sau. Daugiau informacijos ir patarimų rasite puslapyje apie darbą.

Pastebėjus atminties ar mąstymo sutrikimų, svarbu nedelsiant informuoti sveikatos priežiūros specialistų komandą. Net jei nesate tikri, ar šie simptomai susiję su IS, svarbu papasakoti, ką patiriate, kad jie padėtų rasti jums tinkamą būdą valdyti šiuos kognityvinius sutrikimus.³

Kognityvinė reabilitacija ir pratimai

Kognityvinius sutrikimus galima gydyti atliekant smegenų lavinimo pratimus, vadinamus kognityvine reabilitacija.^{3, 6, 8} Jie gali apimti dviejų tipų veiklą:

• atgauti kognityvinius gebėjimus padedanti veikla. Tai gali būti kartojimas ir informacijos patvirtinimas;
• susitvarkyti su kasdienėmis užduotimis padedanti veikla. Tai apima tokius dalykus kaip priminimų nustatymas.³

Nors šiuo metu kognityvinė reabilitacija – veiksmingiausias būdas kovoti su pažinimo problemomis, yra duomenų, kad gali būti naudinga ir mankšta.¹⁴ Susidaryti mankštos planą pravartu visada, nes ji gali padėti įveikti įvairius IS simptomus. Daugiau informacijos rasite puslapyje apie mankštą. 

Patarimai, kaip išlikti organizuotiems ir nepasiduoti kognityviniams sutrikimams

Kognityvinė reabilitacija ir pratimai nėra vienintelis kovos su pažinimo sutrikimais būdas. Išlikti organizuotiems ir kontroliuoti savo kasdienį gyvenimą gali padėti ir šie būdai^{2, 3, 15}:

• Pastovaus režimo palaikymas. Kiekvieną dieną tam tikrą veiklą atlikite tuo pačiu metu, visada padėkite daiktus atgal į vietą.
• Naudokite kalendorių. Jame pasižymėkite planus ir nustatykite priminimus.
• Sudarykite darbų sąrašus. Tai padės prisiminti užduotis ir išdėstyti jas pagal svarbą.
• Pildykite užrašus. Užsirašykite arba darykite garso įrašus.
• Mažinkite trikdžių skaičių. Dirbkite tylioje vietoje, vienu metu skirkite dėmesį tik vienai užduočiai.
• Išmėginkite mąstymo ir atminties užduotis. Žaiskite žaidimus, dėliokite dėliones arba spręskite kryžiažodžius telefone.
• Reguliariai skaitykite ir rašykite. Tai padės palaikyti protinį aktyvumą.
• Mokykitės naujų dalykų. Pavyzdžiui, lavinkite naują įgūdį ar net mokykitės naujos kalbos.
• Rinkitės sveiką gyvenimo būdą. Svarbu sveikai maitintis ir gerai išsimiegoti.

Jūsų patiriamus kognityvinius sutrikimus gali sukelti IS arba kitos priežastys, tačiau vis tiek svarbu juos aptarti su savo sveikatos priežiūros specialistų komanda. Tai padės jiems suprasti, kas sukelia šiuos simptomus, ir rasti geriausią būdą juos valdyti. Nepamirškite pasakyti apie vartojamus vaistus, nes kai kurių vaistų nepageidaujamas poveikis taip pat gali turėti įtakos mąstymui.^{2, 11}