Simptomai ir ankstyvi įspėjamieji požymiai
Kiekvieno žmogaus patiriami išsėtinės sklerozės simptomai skiriasi, tačiau ligos biologinis procesas yra toks pat.
Kiekvienas žmogus skirtingas, todėl jūsų išsėtinė sklerozė ir jos simptomai bus unikalūs. Dabar jau žinome, kad, nors patiriami simptomai skiriasi, ligos biologinis procesas yra toks pat.1–3
Liga progresuoja nuo pradžių, kai prasideda ligos biologinis procesas, kurio metu pažeidžiami galvos ir stuburo smegenų nervai. Net jei nepatiriate naujų ar akivaizdžių simptomų, šis išoriškai nepastebimas procesas tęsiasi.1–3 Būtent todėl svarbu kuo greičiau atpažinti, pasižymėti ir pranešti apie visus pastebėtus organizmo, mąstymo ar savijautos pokyčius sveikatos priežiūros specialistams. Fiksuodami simptomus ir informuodami apie juos padedate stebėti ligos vystymąsi. Tai gali padėti kiek įmanoma anksčiau gauti tinkamą gydymą, lėtinantį ligos biologinį progresavimą.1–4
Kada, kur, kaip dažnai ir kokio stiprumo simptomai pasireikš, priklauso nuo to, kurioje smegenų ir organizmo vietoje yra nervų pažeidimas.1 Jūsų simptomų pasirodymas (ir išnykimas) bėgant laikui priklauso nuo to, kokio tipo liga sergate, tačiau nepamirškite, kad visais atvejais simptomus sukeliantis ligos biologinis procesas yra toks pat. IS tipų puslapyje pastebėsite, kad skirtingi tipai, tiesą sakant, nėra tokie jau skirtingi.
Toliau rasite daugiau informacijos apie įvairius IS simptomus, kuriuos galite patirti, ir patarimų, kaip juos valdyti.
Simptomai: nuo keistų iki nematomų
Rebecca'os istorija apie tai, kaip ji valdo išsėtinės sklerozės simptomus.
*Video anglų kalba.
Ankstyvieji išsėtinės sklerozės simptomai gali būti švelnūs ir dažnai kaip atsiranda, taip ir pranyksta.1 Vis dėlto svarbu nenuvertinti šių ankstyvų įspėjamųjų požymių ir nepriskirti jų su IS nesusijusioms priežastims. Jūsų gydytojui šie simptomai gali padėti patvirtinti pradinę diagnozę arba įvertinti, kaip progresuoja jūsų liga.
Dažniausi ankstyvieji požymiai1
- Sensoriniai sutrikimai. Tai gali būti nutirpimas, dilgsėjimas ar deginimo jausmas. Apie 40 proc. sergančių žmonių pamini šiuos simptomus pirmą kartą apsilankę klinikoje.
- Motorikos sutrikimai arba judėjimo sunkumai. Šie simptomai apima raumenų silpnumą ir sąstingį, nerangumą ir vaikščiojimo sutrikimus. Apie 40 proc. IS sergančių žmonių pirmiausia pastebi su motorinėmis funkcijomis susijusias problemas.
- Regėjimo sutrikimai. Tai gali būti įvairūs regėjimo pakitimai, pvz., skausmingi akių judesiai, neryškus matymas, išblukęs vaizdas arba spalvų regėjimo praradimas. Apie 30 proc. žmonių regėjimo sutrikimus nurodo kaip pirmąjį savo simptomą.
- Nuovargis. Dėl fizinės ar protinės energijos trūkumo galite jaustis labai pavargę ar išsekę, o tai gali trukdyti kasdieniam gyvenimui. Apie 30 proc. žmonių nuovargį nurodo kaip pirmąjį savo simptomą.
- Kognityvinių funkcijų sutrikimai. Daugelis sergančių žmonių savo IS kelionės pradžioje susiduria su mąstymo sunkumais (tokiais kaip sumišimas, mąstymo ar atminties sutrikimai). Dažnai sudėtinga įvertinti, ar šie požymiai susiję su išsėtine skleroze, ar ne, nes žmonės ne visada praneša apie šiuos simptomus iš karto, kai tik juos pastebi.5
„Pirmasis simptomas, atvedęs mane iki diagnozės, buvo kairės kojos nutirpimas. Po kelių dienų jis išnyko, tačiau vėliau atsirado abiejose kojose, išplito ir apėmė pusę liemens, vieną ranką ir kaklą. Šis pojūtis po kelių savaičių išnyko, o maždaug po metų sugrįžo.“
„Pirmasis mano patirtas IS simptomas buvo kojų silpnumas. Tačiau diagnozės pradėta ieškoti ir ji nustatyta tik tuomet, kai man ėmė dvejintis vaizdas.“
Kaip pamatyti nepastebimą
Fizinius IS simptomus, tokius kaip raumenų spazmai, vaikščiojimo sunkumai ir kalbos sutrikimai, pamatyti ir stebėti gan paprasta. Paprastai jie vadinami matomais simptomais.6 Tačiau išsėtinei sklerozei būdingi ir simptomai, kuriuos sudėtingiau pastebėti išoriškai. Jie vadinami nematomais simptomais ir apima nuovargį, depresiją, atminties ir mąstymo sutrikimus.
Pastaruosius požymius pastebėti daug sudėtingiau, nes ne visada aišku, ar jie susiję su liga.6 Jei jūsų pirmieji simptomai nematomi, jie gali likti nefiksuoti net kelerius metus. Todėl itin svarbu pasižymėti bet kokius, net nedidelius savo organizmo ir savijautos pokyčius ir pranešti apie juos sveikatos priežiūros specialistams, net jei manote, kad jie nėra susiję su IS.1, 6
Toliau paveiksle matote kai kuriuos dažnai pasireiškiančius matomus ir nematomus ligos simptomus.1, 6
Kaip kalbėti apie nematomus simptomus su kitais žmonėmis
Kai kuriuos iš šių nematomų simptomų gali būti sudėtinga paaiškinti kitiems žmonėms. Tačiau jei savo sveikatos priežiūros specialistams tiksliai apibūdinsite, kaip jaučiatės, jie gali padėti pasirūpinti, kad gautumėte reikiamą gydymą ir pagalbą.
Kartais verta pabandyti paaiškinti šias problemas savo draugams, šeimai ir kolegoms6, kad jie suprastų, ką išgyvenate. Nepamirškite: jie sužinos, kas vyksta, tik tada, jei jiems pasakysite.
„Daugelis žmonių nesupranta, ką reiškia sirgti IS – jiems atrodo, kad šia liga sergantys žmonės vaikšto pasiremdami lazdele ar sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Jie nesuvokia, kad dažniausiai ši liga yra nematoma.“
Kokie požymiai išduoda ligos progresavimą?
Daugeliui žmonių išsėtinės sklerozės diagnozė nėra nustatoma tol, kol jie nepatiria aiškių simptomų. Tai reiškia, kad ligos progresavimas gali ilgai likti nepastebėtas, kol organizme tęsiasi ligos biologinis procesas.1
„Diagnozė man buvo nustatyta 27-erių, bet manau, kad sergu IS nuo 23-ejų, kai pirmą kartą pastebėjau simptomus. Visą šį laiką ligos keliama žala tęsėsi, tad dabar turiu kojų problemų, nebegaliu bėgioti. Dėl to patarčiau kuo anksčiau pradėti vertinti simptomus rimtai, nuo jų nesislėpti. Aktyvus požiūris gali padėti sumažinti progresavimą ir jos sukeliamą žalą.“
Nors jūsų patiriamų simptomų derinys yra unikalus, kai kurie simptomai pasitaiko dažniau už kitus.1, 6 Toliau lentelėje išvardyta dalis dažniausių IS simptomų ir aprašyta, kokius pojūčius jie gali sukelti.
Nepamirškite, kad nors egzistuoja daugybė įvairių simptomų, daugelis jų kaip atsiranda, taip ir išnyksta, be to, labai mažai tikėtina, kad pasireikš visi.1 Dabar egzistuoja veiksmingų būdų juos valdyti.
Spustelėję toliau pateiktas nuorodas rasite daugiau informacijos apie išsėtinės sklerozės būdingus simptomus ir jų valdymą.
| IS simptomas | Koks tai pojūtis? |
| Regėjimo sutrikimai | Jūsų regėjimas gali tapti neryškus arba imti dvejintis vaizdas, skaudėti akis, atsirasti aklųjų dėmių ar kitų regėjimo pokyčių. Kai kuriems žmonėms regėjimas kuriam laikui dingsta visai.8 |
| Nuovargis | Galite jaustis ypač pavargę ar netekę energijos.10 |
| Skausmas | Įvairiose kūno vietose galite jausti maudimą, niežulį, deginimo ar badymo pojūtį primenantį skausmą. Šis skausmas gali trukti ilgai arba atsirasti ir išnykti.8, 9, 11, 12 |
| Galvos svaigimas (vertigo) ir sukimasis | Galite jaustis apsvaigę arba atrodyti, kad sukasi kambarys.1, 13 |
| Pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai | Galite jaustis netvirtai ir nerangiai.14 |
| Raumenų spazmai | Gali atsirasti staigūs nekontroliuojami raumenų judesiai ar sąstingis.15, 16 |
| Kognityvinių funkcijų sutrikimai | Gali suprastėti atmintis, tapti sunku mąstyti (lyg smegenis aptrauktų rūkas) ar planuoti ir priimti sprendimus.8, 17 Gali būti sunkiau išlaikyti dėmesį.8 |
| Kalbos sutrikimai | Jūsų kalba gali tapti neaiški, lėta, su ilgomis pauzėmis, o balsas pasidaryti silpnesnis ar tylesnis.18–20 |
| Rijimo sutrikimai | Galimos problemos kramtant – maistas gali įstrigti gerklėje, grįžti atgal ar patekti ne ten, kur turėtų. Tai gali sukelti kosulį ir springimą.1, 20 |
| IS apkabinimas | Galite jausti stipraus spaudimo pojūtį. Įprastai jis juntamas aplink krūtinę, bet gali būti jaučiamas ir aplink galvą, plaštaką ar pėdą.8, 21 |
| Drebulys | Galite patirti nekontroliuojamą plaštakų, rankų ar kitų kūno dalių drebulį ar purtymosi judesius.22 |
| Lytiniai sutrikimai | Galite pastebėti, kad sumažėjo jūsų lytinis potraukis. Taip pat gali pasireikšti erekcijos disfunkcija, makšties sausumas arba gali tapti sunku pasiekti orgazmą.23, 24 |
| Nuotaikų kaita, depresija | Jums gali pasireikšti nuotaikų kaita arba galite pastebėti savo elgesio ar asmenybės pokyčių.25, 26 |
| Tuštinimosi sutrikimai | Gali pasikeisti jūsų tuštinimosi dažnis, užkietėti viduriai ar atsirasti viduriavimas.8 |
| Nejautrumas ir dilgčiojimas | Jūsų kūno dalys gali atrodyti nejautrios arba kilti jausmas, kad jas kažkas bado adatėlėmis – įprastai šie pojūčiai pasireiškia rankose ir kojose.1 Jie gali trukti ilgai arba atsirasti ir išnykti.10 |
| Šlapinimosi sutrikimai | Gali kilti sunkumų šlapinantis (kai norisi šlapintis, tačiau nepavyksta) arba galite pastebėti, kad dažniau jaučiate poreikį apsilankyti tualete. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti šlapimo nelaikymas (inkontinencija).8 Sergantiesiems IS taip pat gresia didesnė rizika susirgti šlapimo pūslės ar šlapimo takų infekcija.27 |
| Padidėjęs jautrumas | Galite patirti skausmą, diskomfortą ar kitus simptomus, kuriuos sukelia lengvas prisilietimas ar šiluma.9, 12 |
„Kai nėra paūmėjimo, dažniausiai patiriu tokius simptomus kaip depresija, dilgčiojimas abiejose kojose, skausmas, nuovargis, galvos skausmas ir migrena, jautrumas šilumai ir šalčiui.“
„Praėjus metams po simptomų, dėl kurių man buvo nustatyta pradinė diagnozė, atsiradimo nustojau jausti dešinę koją, bet tai truko tik savaitę. Nuo tada nebuvo jokių problemų ar simptomų.“
„Dažnai jaučiu kojų silpnumą ir nuovargį.“
„Šilumos netoleravimas! Man visada per šilta. Taip pat patiriu nedidelių pusiausvyros sutrikimų.“
Svarbu pranešti savo sveikatos priežiūros specialistams apie visus patirtus simptomus nepriklausomai nuo to, ar jie atrodo susiję su IS, ar ne.1 Ne visi simptomai bus susiję su liga, bet kuo daugiau detalių pateiksite, tuo geresnį gydymo planą jie galės sudaryti.
Stenkitės būti aktyvūs valdydami išsėtinę sklerozę ir registruokite savo simptomus nuo pat pradžių. Taisyklių, kaip tai daryti, nėra, bet norėdami reguliariai pasižymėti tarp apsilankymų klinikoje patiriamus simptomus galite pasinaudoti dienoraščius ar mobiliąja programėle.28
„Vizitai klinikoje visada būna per trumpi, todėl praverčia, jei pacientai prieš apsilankymą apgalvoja, ką nori man papasakoti: ar jie patyrė naujų simptomų arba simptomai pasunkėjo, kaip smarkiai tai veikia jų gyvenimą. Tokia informacija išties vertinga.“
„Savo simptomus registruoju pasakodama apie juos mamai, užsirašydama kalendoriuje ir dienoraštyje. Pasižymiu pastebėtus simptomų pokyčius ir jų trukmę.“
Jei registruosite savo simptomus, neurologui bus lengviau įvertinti, kaip progresuoja jūsų ligą. Tai padės pritaikyti gydymą, kuris sulėtintų ligos biologinį procesą ir sumažintų IS požymių įtaką jūsų gyvenimui.1, 29 Simptomų registravimas taip pat gali padėti jums geriau suprasti asmeninę kelionę ir užfiksuoti, kas padeda valdyti simptomus, o kas neturi poveikio. Kartais vien ligos požymių užrašymas gali padėti pasijusti geriau ir išlaisvinti mintis.28, 29
Kiekvieno žmogaus simptomai skirsis ir išsėtinės sklerozės patirtis bus unikali. Pasikalbėkite su savo sveikatos priežiūros specialistų komanda apie patiriamus simptomus – bus lengviau nuspręsti, kuri ligos valdymo strategija būtų tinkamiausia jums.
* Gyd. Licinio’as Craveiro yra nepriklausomoje klinikoje Europoje dirbantis neurologas ir „Roche“ darbuotojas.
Kalbant apie išsėtinės sklerozės simptomus, svarbu nepamiršti kelių pagrindinių dalykų.
- Mes visi esame skirtingi ir tai, kokią įtaką IS turi jums, yra unikali patirtis.
- Simptomų yra daugybė, bet menkai tikėtina, kad patirsite juos visus. Be to, atsiradę simptomai dažnai laikui bėgant išnyksta.1
- Net kai nepatiriate naujų ar pastebimų simptomų, liga ir toliau progresuoja.1
- Registruodami simptomus ir informuodami savo sveikatos priežiūros specialistų komandą apie pastebėtus pokyčius (kad ir kokie maži jie būtų), padėsite sudaryti jums tinkamą ligos valdymo planą ir sulėtinti ligos progresavimą.28, 29
Ar esate pasiruošęs (-usi) perimti kontrolę ir registruoti IS simptomus?
Literatūra:
1. Ben-Zacharia A, et al. Int J MS Care. 2018; 20(6): 287–297.
2. Giovannoni G, et al. Mult Scler Relat Disord. 2016;9(Suppl 1):S5–48.
3. Wendrich, K et al. Int J MS Care. 2019; 21(6): 282–291
Toliau rasite daugiau informacijos apie įvairius IS simptomus.
Padėsime jums valdyti patiriamus simptomus, kad galėtumėte mėgautis gyvenimu.
Nė vienas nepasirenka sirgti IS. Bet visi gali nuspręsti, kaip valdyti šią ligą.
Galime padėti jums priimti tinkamus ligos valdymo sprendimus.
IS gali pakeisti jūsų gyvenimą. Tačiau liga neturi jo diktuoti
Čia rasite priemonių ir patarimų, kaip susigrąžinti gyvenimo kontrolę ir gyventi tokį gyvenimą, kokio norite.
- Giovannoni G, et al. Mult Scler Relat Disord. 2016;9:S5–48.
- Kappos L, et al. P547. ECTRIMS, 2018.
- Cree BAC, et al. Ann Neurol. 2019;85:653–66.
- Brownlee WJ, et al. Lancet. 2017;389:1336–46.
- Schulz D, et al. J Neurol. 2006;253:1002–10.
- White CP, et al. J Neurosci Nurs. 2008;40:85–95.
- Kasser SL, et al. Disabil Health J. 2017;10:207–13.
- Gelfand JM. Handb Clin Neurol. 2014;122:269–90.
- Murphy KL, et al. Multiple Sclerosis: Perspectives in Treatment and Pathogenesis, Chapter 4. 2017.
- Braley TJ, Chervin RD. Sleep. 2010;33:1061–7.
- Beiske AG, et al. Eur J Neurol. 2004;11:479–82.
- Davis SL, et al. Handb Clin Neurol. 2018;157:701–14.
- National MS Society. Dizziness and vertigo. https://www.nationalmssociety.org/Symptoms-Diagnosis/MS-Symptoms/Dizziness-and-Vertigo [accessed July 2020].
- de Silva RN, et al. Pract Neurol. 2019;19:196–207.
- Hugos CL, Cameron MH. Curr Neurol Neurosci Rep. 2019;19:79.
- Balci PB. Arch Neuropsychiatry 2018;55:(Suppl 1):S49−53.
- Oreja-Guevara C, et al. Frontier Neurol. 2019;10:(581)1–9.
- Feenaughty L, et al. Clin Linguist Phon. 2013;27:134–51.
- Merson RM, Rolnick MI. Phys Med Rehabil Clin N Am. 1998;9:631–41.
- De Pauw A, et al. Clin Neurol Neurosurg. 2002;104:345–51.
- MS Trust. MS Hug. https://www.mstrust.org.uk/a-z/ms-hug [accessed July 2020].
- Koch M, et al. J Neurol. 2007;254:133–45.
- Schmidt EZ, et al. J Neural Transm. 2005;112;1201–11.
- Fletcher SG, et al. Nat Clin Pract Urol. 2009;6:96–107.
- José Sá M. Clin Neurol Neurosurg. 2008;110;868–77.
- Löffler LAK, et al. J Comp Neurol. 2016;524:1727–43.
- Mahadeva A, et al. Am J Clin Exp Immunol. 2014;3:57–67.
- Hodge BH. Fam Pract Manag. 2013;20:24–28.
- MS Trust. Diary of symptoms. https://www.mstrust.org.uk/a-z/diary-symptoms [accessed July 2020].
